Savaitgalį per televiziją girdėtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialisto komentaras apie tai, kad bene daugiausiai Lietuvoje pernykštės žolės deginimo atvejų iki šiol fiksuota Kauno apskrityje, tvirtinasi.

Ir sekmadienį žolė liepsnojo įvairaus didumo plotuose, dalyje jų ji buvo padegta specialiai, dalyje – užsidegusi nuo pavasarinio apsitvarkymo metu sukrautų šiukšlių laužų.

Kaip šį pirmadienį skelbiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sudarytoje sekmadienio įvykių apžvalgoje, pirmieji iškvietimai dėl degančios žolės ugniagesius pasiekė po vienuoliktos valandos. Tiesa, prieš tai kažkas leido sau piktai pajuokauti esą dega bažnyčia Kaune, Panemunėje. Bet tai buvo melas.

O žolė daugelyje minimos valdybos aptarnaujamų teritorijų tikrai degė, – Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijos Pagirių kaime, taip pat – Kauno mieste. Kai kur pievose siautėjusias liepsnas užgesino patys gyventojai.

Po vidurdienio ugniagesiams adresuotų pranešimų apie degančią žolę ženkliai padaugėjo, ir taip tęsėsi iki pat vakaro. Jų buvo iš Kauno Maironiškių gatvės, Kėdainių r. Vilainių kaimo, Raseinių r. Aužilių kaimo.

Sekmadienį didžiausiame, net 4 ha, plote pernykštė žolė degė Karmėlavoje (Kauno r.), netoliese tarptautinio oro uosto, tad jo darbuotojai talkino ugniagesiams gesindami liepsnas.

Gyventojai susikūrė didelį laužą, degindami gamtines atliekas Kaune, Pušyno gatvėje. Laimei, liepsnos nuo laužo niekur neišplito. Bet taip nutiko Kėdainių r. esančiame Sangailių kaime, kur laužo ugnis netruko peršokti į pernykštės žolės plotą. Ugniagesiams teko pasidarbuoti ir Raseinių bei kituose rajonuose, kuriuose tebegyvuoja nelemta „tradicija“ pavasarį padegti iš rudens likusias nenušienautas pievas.

Kaune, Veiverių gatvėje, nuo degančio plastikinio konteinerio sekmadienį nukentėjo namas, greta kurio jis stovėjo, – apdegė siena, – teigiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešime.