Ar verta saulės elektrinę įsirengti bute?

Ar verta saulės elektrinę įsirengti bute?

2025-09-01 23:03 diena.lt inf.

Saulės energetika Lietuvoje pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių sričių. Daugelis gyventojų jau yra apsvarstę arba įsirengę saulės elektrines individualiuose namuose, tačiau kyla klausimas – ar tai reali galimybė butų gyventojams? Atsakymas nėra toks paprastas, nes viskas priklauso nuo techninių galimybių, teisinės bazės ir finansinės logikos.

 

 

Ar verta saulės elektrinę įsirengti bute?
Ar verta saulės elektrinę įsirengti bute? / pexels.com nuotr.

Butas ir saulės elektrinė – kokios galimybės?

Skirtingai nei nuosavo namo atveju, buto gyventojai dažnai neturi savo stogo ar žemės sklypo, todėl elektrinės įrengimas tiesiogiai ant namo konstrukcijų yra sudėtingesnis. Tiesa, egzistuoja alternatyvos. Pavyzdžiui, Lietuvoje vis labiau populiarėja nutolusios saulės elektrinės, kurios leidžia gyventojams gaminti elektrą bendroje elektrinėje ir ją vartoti savo bute per skirstymo tinklą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, jau 2024 metais daugiau nei 40 % naujų gaminančių vartotojų pasirinko būtent nutolusias elektrines, nes tai leidžia gyventi daugiabutyje, bet naudotis saulės energijos teikiamais privalumais.

Teisiniai ir techniniai ribojimai

Tiesioginis saulės elektrinės įrengimas ant daugiabučio stogo įmanomas tik gavus visų namo gyventojų sutikimą ir suderinus projektą su administratoriumi. Tai reiškia, kad procesas yra sudėtingas, bet teoriškai įmanomas. Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai bendrijos sutiko investuoti į bendrą elektrinę, kurios pagaminta energija mažina bendrąsias išlaidas (pvz., laiptinių apšvietimui, liftams, šildymo siurbliams).

Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir šiauriniuose regionuose (įskaitant Lietuvą) saulės elektrinės efektyvumas yra pakankamas. Pavyzdžiui, Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas (2022 m.) pabrėžia, kad Baltijos šalių vidutinis saulės modulių našumas siekia apie 1000–1200 kWh iš 1 kW per metus. Tai reiškia, jog net ant daugiabučio stogo sumontuota sistema gali duoti realią naudą.

Finansinė logika ir parama

Vienas didžiausių privalumų – galimybė gauti APVA paramą saulės elektrinei. Šiuo metu gyventojai gali pretenduoti į kompensaciją tiek tiesiogiai įsirengdami elektrinę, tiek pasirinkdami dalį nutolusioje jėgainėje. Tai sumažina pradines investicijas vidutiniškai 20–30 %.

Finansiniai skaičiavimai rodo, kad 5 kW elektrinė, kainuojanti apie 6000–7000 eurų, gali atsipirkti per 6–8 metus, o turint paramą – dar greičiau. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros (IEA, 2023) duomenis, saulės energijos savikaina pasaulyje kasmet mažėja vidutiniškai 5 %, todėl investicija tampa vis patrauklesnė.

Faktorius Ką jis reiškia buto gyventojui? Galimos išeitys
Stogo nuosavybė Dažniausiai bendro naudojimo plotas Reikia visų gyventojų pritarimo
Bendrosios sąnaudos Elektra laiptinėms, liftui, siurbliams Bendroji elektrinė bendrijai
Individualus poreikis Buto elektros suvartojimas Nutolusi elektrinė
Teisiniai ribojimai Statybos leidimų ir bendrijos sutikimų būtinybė Lengvesnė procedūra nutolusioms elektrinėms

Privalumai buto gyventojams

Įsirengus saulės elektrinę (tiesiogiai ant stogo ar nutolusioje jėgainėje), buto gyventojai gali tikėtis kelių svarbių privalumų.

  • Mažesni elektros kaštai, ypač aktualu augant elektros kainoms.
  • Nepriklausomybė nuo rinkos svyravimų, nes dalis elektros energijos visada bus padengiama savos gamybos.
  • Aplinkosauga. Juk vien tik 5 kW elektrinė per metus sumažina CO₂ emisijas apie 2,5–3 tonomis, o tai prilygsta 100 medžių sugertam kiekiui.
  • Ilgalaikė investicija. Moduliai tarnauja 25–30 metų, o inverteriai – apie 10–12 metų.

Iššūkiai ir kliūtys

Nepaisant privalumų, yra ir nemažai iššūkių. Pagrindinis – sudėtinga teisinė bazė, kai norima montuoti saulės elektrinę ant daugiabučio. Tam reikalingas 100 % gyventojų pritarimas, o praktikoje to pasiekti gana sunku.

Kita problema – ribota stogo erdvė. Ant daugiabučio stogo dažnai yra ventiliacijos šachtos, antenos, kiti inžineriniai įrenginiai, todėl efektyviai sumontuoti didesnę elektrinę būna sudėtinga.

Dar vienas aspektas – bendrojo naudojimo elektros poreikis. Net jei elektrinė įrengiama, ji dažnai naudojama tik bendrosioms reikmėms, o ne individualiam buto suvartojimui. Tokiu atveju nauda gyventojui priklauso nuo bendrijos sprendimų.

Ateities perspektyvos

Lietuvoje jau diskutuojama apie naują modelį, kai saulės elektrinė daugiabutyje galėtų būti dalijama proporcingai pagal butus. Tai reikštų, kad kiekvienas gyventojas gautų savo dalį energijos, panašiai kaip veikia nutolusios elektrinės. Tokios praktikos jau taikomos Vokietijoje ar Austrijoje, kuriose daugiabučių gyventojai aktyviai dalyvauja žaliosios energijos gamyboje.

Be to, vis labiau plinta technologijos, kurios leidžia elektrines derinti su baterijomis. Tai gali tapti išeitimi gyventojams, norintiems efektyviau naudoti pagamintą energiją vakarais ar naktį, kai saulė nešviečia.

Įsirengti saulės elektrinę bute – įmanoma, tačiau tai sudėtingas procesas. Realistiškiausia galimybė šiandien – nutolusios saulės elektrinės, kurios suteikia tokią pačią ekonominę naudą kaip ir individualiuose namuose gyvenantiems žmonėms. Jei kalbame apie elektrinę ant daugiabučio stogo, tam reikalingas visų gyventojų susitarimas. Tai, deja, Lietuvoje dar reta, bet ateityje turėtų plėstis.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra