Esu pensininkė, todėl nebijau būti pavadinta senjore ar dar tiesmukiškiau. Bet tai nereiškia, kad neturiu savo nuomonės įvairiais gyvenimo klausimais. O kai kurie dalykai man kelia nerimą labiau nei kiti. Vienas jų – mūsų mergaičių apranga. Man taip gaila žiūrėti į dabartines paaugles, vilkinčias plačiais, išblukusiais, o neretai ir suplėšytais džinsais. Tokios mergaitės dažniausiai vaikšto neplautomis galvomis, plaukai – nepakirpti, nutįsę. Man jos primena vaiduoklius iš siaubo filmų. Suprantu, kad jos viena kitai atrodo madingos, bet abejoju, ar berniukams tokios jos – patrauklios. Labiausiai norėčiau sužinoti, ką apie tokią madą galvoja didžiausias mūsų mados korifėjus Juozas Statkevičius.

Ištikima skaitytoja

Elgetos kelia abejonių

Gyvenu pietinėje miesto pusėje, todėl lankausi Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje. Kiekvieną sekmadienį po mišių bažnyčios prieigose matau išmaldos prašančius žmones. Vienas – dar jaunas, bet jau be kojos. Kitas – baisiai išblyškęs, po akimis juodi ratilai. Kartą užkalbinau, sakė, kad serga vėžiu. Pagailo tų vyrų, tokie jauni, o jau negali savimi pasirūpinti. Pagalvojau, kad socialinių tarnybų darbuotojai čia turėtų apsilankyti ir pakalbinti šiuos žmones. Puikiai suprantu, kad kai kurie jų pateko į nepavydėtiną padėtį dėl savo pačių kaltės. Bet tam ir yra tokios tarnybos. Gal teisingai suteikus pagalbą jie dar pakiltų nuo šaligatvių, imtų dirbti, taptų orūs ir galėtų padėti ne tik sau, bet ir kitiems.

Ona

Pasiilgau tikro meno

Labai ilgiuosi tų laikų, kai iš teatro pareidavau pakylėta, sujaudinta, kupina minčių. Pastaruoju metu vis dažniau grįžtu pikta. Pykstu ant savęs, kad vėl be reikalo išleidau pinigus ir tuščiai gaišau laiką. Jei tai šokio spektaklis, tai šokėjai šoka faktiškai nuogi, vilki tik kūno spalvos arba juodus triko. Jei tai dramos kūrinys, tai scenoje matome banalybes ar net šlykštynes. Visiškas meno nuopolis! Kam dirba tokie kūrėjai, nesuprantu.

Kornelija