Vietoje buvusio Prekybos uosto kultūros rūmų žada statyti parduotuvę. Pats faktas, kad apleistas pastatas bus nugriautas, gal ir džiugina, bet sprendimas čia įrengti dar vieną parduotuvę mane stebina. Nesuprantu, kaip jos išsilaiko. Patalpos didžiausios, darbuotojų – būriai, iš kur tiek pirkėjų atsiras, kad apsimokėtų dar vieną parduotuvę išlaikyti? Nieko negaminame, iš kur žmonės turi pinigų pirkti?

Vytautas

Nepatinka vaizdas pro langą

Klaipėdiečiai vis ginčijasi dėl šunų. Vieni aiškina – nieko blogo, kad šunys gamtinius reikalus atlieka prie daugiabučių namų, nes šeimininkai išmatas esą susirenka. Kiti sako, kad po langais vedžioti šunis šiukštu negalima. Ir aš jiems pritariu. Prie mano namo šunis žmonės atveda iš kitos gatvės pusės. Kažin kodėl nevedžioja prie savo namo? Turbūt nemalonu patiems ryte pabudus pro langą matyti susirietusį keturkojį. Nesvarbu, kad „kakius“ šeimininkas surenka. Šunų šlapimu „palaistytos“ gėlės vysta. Reikia bent kokios kultūros ar supratimo turėti. Jei šunų šeimininkai nemano, kad tai nepadoru, tegu savo bute leidžia jiems sisioti, juk pavalys, o skudurą išplaus. Ar ne taip, mieli šunų garbintojai?

Dalia

Klaipėdiečiams Žolinė – svetima

Paskaičiau mokslų daktarės Dalios Kiseliūnaitės tekstą apie tai, kad Žolinė Klaipėdos krašte – tikras nesusipratimas. Noriu pritarti gerbiamai mokslininkei. Katalikų bažnyčia gal ir dominuojanti Lietuvoje, bet ne absoliuti. Ypač Klaipėdos krašte ir Mažojoje Lietuvoje ši šventė neturi jokių šaknų. Jei jau reikia Lietuvai vienos šventės rugpjūčio mėnesį, tai galima rasti ką nors bendresnio. Galėtume minėti Baltijos kelio dieną, kuri visai Lietuvai vienodai brangi ir svarbi. Arba paieškotume derliaus šventės tradicinėje baltų religijos švenčių gausybėje. Vis būtų geriau. Žolinė tikrai nėra vienodai švenčiama visoje Lietuvoje. Nereikia visų versti švęsti svetimas šventes.

Vacys