Netoli autobusų stoties, greta namuko, kur anksčiau būdavo dujų balionų išdavimo kontorėlė, stovi visa eilė konteinerių atliekoms. Kai kurie jų – spalvoti varpeliai, o vienas, pažymėtas obuolio nuograužos ženklu, skirtas maisto atliekoms. Pati dažną dieną ten nešu maišelį su skutenomis ar kitais nuo maisto gaminimo likusiais dalykais. Šis konteineris vis dar yra tiesiog žalia šiukšlių dėžė su ratukais ir didžiuliu dangčiu. Jį pakėlusi dažną dieną viduje pamatau visiškai su maistu nesusijusių dalykų. Kartą ten kažkas įgrūdo kartoninę dėžę nuo televizoriaus, kitą kartą – vaikišką sulankstomą vežimėlį. Tikrai netikiu, kad žmonės tiesiog apsiriko. Jie tai daro tyčia. Bet kodėl? Šito niekaip negaliu suprasti.

Irina

Pasigedome suoliukų

Esu pensinio amžiaus ir silpnos sveikatos – mano nesveika širdis. Todėl vyras mane dažnai tempia prie jūros, sako, kad pasivaikščiojimas ir grynas oras – man labai naudingas. Kai pirmą kartą šią vasarą nuvažiavome į Girulius, nustebau pamačiusi, kaip gražiai sutvarkytas takas link paplūdimio. Tie milžiniški rieduliai – tikras grožis. Bet bėda – man ėjimas nuo automobilių aikštelės iki paplūdimio ir net iki pėsčiųjų tako yra ilgas ir sunkiai įveikiamas be poilsio stabtelėjimų. Manau, aš tokia – ne viena. Ir mamoms su mažyliais reikia suoliukų pėsčiųjų take, ir jaunesniems, ir vyresniems žmonėms. Ypač gera būdavo pasėdėti ten, kur kopa dar apsaugo nuo vėjo, bet jau matyti jūra. Labai norėčiau, kad vėl būtų pastatyti suoliukai. Žmonėms jų reikia.

Ištikima skaitytoja

Pagaliau ir mes praturtėjome

Esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta viešai reikšti savo nuomonės. Bet kai savivaldybė pranešė apie naujų, elektra varomų autobusų pristatymą, apsidžiaugiau ir noriu per „Karštą telefoną“ pasisakyti apie savo emocijas. Dar visai neseniai važiuoti mašina paskui miesto autobusus būdavo bausmė. Jie dvokdavo ir leisdavo juodus dūmus. O dabar turėsime naujus, švarius visomis prasmėmis autobusus. Galėsime didžiuotis savo miestu dar labiau.

Anelė