Paskaičiau laikraštyje apie tai, kad mūsų paplūdimius siaubia kažkokie vandalai, ir turėjau griebtis širdies lašų. Kokiu reikia būti žmogumi, kad gadintum tai, kas duodama nemokamai? Ar toks padaras norėtų, kad mūsų paplūdimiuose vėl būtų apdergtos tupyklos, be apšvietimo, su bjauriu dvoku. Suprantu, kad gyvename laikais, kai saugomi asmens duomenys. Bet vis tiek manau, kad geriausia bausmė tokiems būtų viešumas. Kad kiekvienas žinotų, kas yra tas piktadarys, kad galėtų jį asmeniškai pasmerkti ir klaipėdiečių mintyse tokia žmogysta ilgam išliktų kaip tas, kuriam nepatinka švara ir tvarka.

Vytautas

Signalizacija vedė iš proto

Bandužių gatvėje mūsų kieme kelias valandas kaukė automobilio signalizacija. Buvo jau vėlus vakaras. Daugelis jau gulė miegoti, o šaižus garsas neleido to daryti. Socialiniuose tinkluose pasipylė pasipiktinimo žinutės. Įtariu, kad į policiją taip niekas ir nepaskambino, nes pareigūnai nepasirodė, o mašinos savininkas nebuvo iškviestas į kiemą išjungti signalizacijos. Man norėtųsi policijos komentaro, kaip tokiais atvejais reikia elgtis ir ar policija gali padėti.

Alma

Reikėtų atskiro tyrimo

Su siaubu laukiu rugsėjo 1-osios, kai gatvės vėl bus užkimštos automobilių. Suprantu, kad kamšatys neišvengiamos. Bet ar kas nors bandė tirti, kokios tokių kamšačių priežastys ir ar įmanoma jas kokiais nors būdais sumažinti. Juk turime gausybę specialistų, pinigai mokami už galimybių studijas. Tai būtų tikrai vertingas darbas ir nauda ne tik studijos rengėjams, o ir visam miestui, taip pat priemiesčiams.

Arvydas

Baimė – neišgalvota

Paskaičiau „Klaipėdoje“ straipsnelį apie tai, kad žmonės išsigando perkūnijos. Manęs tokia reakcija nė kiek nenustebino, pati girdėjau tą keistą griaudėjimą ir pagalvojau, kad taip galėtų aidėti karo garsai. Neišsigandau, nes pro langą mačiau nuo jūros slenkančią tamsumą. Juoktis iš žmonių, besibaiminančių karo, – kvaila. Kasdien girdime kalbas apie tai ir jau ne tariamąja nuosaka, o būsimuoju laiku. Kaip galima to nebijoti?

Irena