Kažkas atsitiko pastarosiomis dienomis – šitiek daug neapykantos ir pykčio aplinkui. Ypač nemalonu, kai viešai riejasi ir jau bjauriais žodžiais drabstosi mūsų išrinktieji. Sutinku, kad jie yra tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti, bet jie turėtų būti elitas, todėl ir elgtis turėtų kaip aukštesnio lygio asmenys nei alubaryje primaukę diedai. Kad ir kuris iš besiriejančių politikų būtų teisus, pagarbos nė vienam jų tokia istorija su tęsiniais neprideda. Mano nuomonė apie politikus po bjaurių žodžių drabstymosi tik dar labiau pablogėjo. O jei dar prisiminsime premjero darbelius, tai man visi, kas veržiasi ir išsiveržia į valdžią, tampa paženklinti šėtono ženklu.

Onutė

Kas žino, kur dronas?

Visiškai nieko nebesuprantu apie tą droną. Žmonės pabudo nuo jo skleidžiamo garso. Kažkas jį net nufilmavo. O kur jis dingo, niekas nežino. Ar taip būna? Gal čia vėl – dirbtinai sukeltas skandalas, už kurio norima paslėpti kokį kitą, gal net didesnį? Atsakingų asmenų kalbos – kvailos iki negalėjimo. Tai grybautojai ras tą daiktą, tai skleidžiamos abejonės, ar dronas buvo. Juokingi esame ne tik sau patiems, bet ir pasauliui. Laikas daryti darbus, o ne pliaukšti niekus. Šiandien reikia dirbti visos šalies saugumui. Nebeįdomūs tie plepalai.

Vytautas

Vyrai – tikri bailiai

Vėlų Jūros šventės vakarą važiavau autobusu namo. Žmonių buvo daug, bet ne tiek, kaip sovietmečiu, kai jausdavome kiekvieną šalia stovinčio žmogaus kūno linkį. Vienoje stotelėje autobusas negalėjo pajudėti iš vietos, nes keli paaugliai nuolat spardė ir laikė atviras autobuso duris. Vairuotojas nesuprato, kas vyksta, o keleiviai apsimetė, kad nemato nepilnamečių siautėjimo. Tik viena moteris nepabūgo, priėjo prie aršiausio vaikigalio, paėmė už ant jo nugaros kabėjusios kuprinės rankenos ir patempė jį toliau nuo durų. Ir įvyko stebuklas – paauglys nusiramino, kai moteris jo paklausė: „O kas toliau?“ Bet visų nemaloniausia buvo tai, kad stiprūs vyrai sėdėjo ir tylėjo.

Laima