Juridinių asmenų registravimo procedūros gali atbaidyti nuo minčių apie savo verslą  

Gyventojai, norintys pradėti savo verslą, patyrė, ką reiškia vien įregistruoti įmonę. “Nors visur buvo skelbiama, kad nuo sausio tai darys Registrų centras, pirmąsias tris savaites jo darbuotojai net negalėjo normaliai paaiškinti, ką man daryti”, - teigė kaunietis, panoręs įsteigti savo firmą.  

Išvargino bandymas įkurti įmonę  

Vaikinas dar praėjusių metų pabaigoje žiniasklaidoje rado pranešimus, kad įmonės bus registruojamos Registrų centre. “Visur buvo skelbiama, kad ši įmonė jau pasirengusi priimti klientus, norinčius registruoti įmones.

Kreipiausi į Kauno filialą. Sausio pradžioje man pasiūlė paskambinti po savaitės. Sakė, kad dar kompiuterių neturi, neveikia bendra duomenų bazė, negali patikrinti firmų vardų bazės.

Kai vėliau paskambinau, man aiškino, kad sistema jau veikia, bet dar nežino, kaip įmones registruoti.

Dar vėliau informavo, kad norint įregistruoti įmonę iš pradžių reikia pateikti notarui dokumentus. Bet negalėjo pasakyti, kokių reikia. Patarė kreiptis į notarus, nes sakė biją suklaidinti. Taip pat man patarė kreiptis į firmų registravimo dokumentus tvarkančias įmones. Nustebau, maniau, kad valstybinė įstaiga kaip tik ir turi suteikti tokią informaciją. Paskambinau į minėtas firmas, ten man taip pat sakė negalį padėti, nes nežino naujos tvarkos.

Taip ir liko neaišku, kas turi pateikti informaciją, kaip nurodyti veiklos rūšis, įmonės nuostatus. Dažniausiai išgirsdavau atsakymą - nežinau. Galiausiai nusprendžiau kuriam laikui atidėti įmonės steigimą”, - pasakojo kaunietis.  

Mažiausiai įregistruota Kauno filiale 

Kaip informavo Valstybės įmonės “Registrų centras” Duomenų skyriaus vedėja Ona Bernotienė, šiemet Lietuvoje įregistruotos 119 įmonių. “Tai tikrai nedaug. Taip atsitiko dėl pertvarkos. Tik apie sausio 20-22 dieną pradėjo veikti bendra duomenų bazė. Ne visi filialai vienodai greitai pasirengė naujam darbui. Nelengva ir notarams, kuriems tai visiškai nauja veiklos sritis”, - teigė O.Bernotienė.

Vilniaus filiale šiemet įregistruotos 38 naujos įmonės, Panevėžyje - 22, Klaipėdoje 21, Kaune - tik 9. Net mažesniuose miestuose įregistruota panašiai įmonių kaip Kaune: Alytuje - 6, Marijampolėje - 8, Šiauliuose - 7, Utenoje - 6. Tauragės ir Telšių filialuose įregistruota po 1 naują įmonę.  

Direktorius atsiprašo klientų  

Registrų centro Kauno filialo direktorius Alvydas Banevičius teigė, kad gali tik atsiprašyti klientų, kuriems pirmosiomis šių metų dienomis nepavyko gauti reikiamos informacijos.

“Man sakė, kad pas mus daugiausia įmonių įregistruota, bet tai nesvarbu. Dėl pertvarkos iš visos apskrities teko susinešti bylas, kompiuterius, programuotojai turėjo juos suderinti. Vis duomenys sujungti į bendrą sistemą. Ji dar stringa, bet galiu garantuoti, kad ateityje viskas bus keleriopai sklandžiau nei iki šiol”, - teigė A.Banevičius.

Anot jo, Registrų centro darbuotojai turi pateikti informaciją, kokių dokumentų reikia įmonių steigimui. “Jei kam to nepasakys, tegu kreipiasi į mane - išsiaiškinsime. Tačiau už dokumentų teisingumą ir tikrumą atsako notarai”, - teigė A.Banevičius.  

Siūloma kreiptis pagalbos į teisininkus  

Lietuvos Respublikos Notarų rūmų prezidiumo narė kaunietė Dalytė Krikštolaitytė teigė, kad visi notarai yra pasirengę padėti asmenims, norintiems registruoti įmones.

“Notarai turi pateikti išvadas, ar steigiamos įmonės dokumentai atitinka įstatymą. Šis dokumentų paketas pateikiamas Registrų centrui. Manau, kad žmogui iš pradžių reikėtų kreiptis pas notarą ar advokatą, kuris pakonsultuotų dėl reikalingų dokumentų. Reikalingi dokumentai nurodyti teisingumo ministro įsakyme, taip pat Notarų rūmų interneto svetainėje (www.notarai.lt). Geriau būtų, kad žmogus pats nerengtų steigimo sutarčių, įstatų. Patikrinau jau patyrusio verslininko parengtą UAB steigimo sutartį, joje buvo 42 klaidos. Aišku, kai kurie patys moka sutvarkyti dokumentus”, - sakė notarė.

Notarai gauna atlygį už steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą, taip pat patvirtinimą, kad juridinį asmenį įregistruoti galima. Už patvirtinimą, kad juridinį asmenį galima registruoti, notarai gauna fiksuotą užmokestį, pvz., už individualios įmonės - 170 litų, už UAB ar AB - 350 litų.

“Bet kuris notaras turi pasakyti, kokių dokumentų reikia steigiant juridinį asmenį. Ar už tai galima prašyti papildomo užmokesčio? Jei žmogus nežino, kaip parengti dokumentus, notaras jį gali pakonsultuoti ir paprašyti užmokėti už konsultacijas. Juk notaras nėra tikras, kad pakonsultuotas asmuo ateis čia paprašyti patvirtinimo apie dokumentų teisingumą”, - aiškino D.Krikštolaitytė.

Anot notarės, verslininkų griūtis prasidės prieš liepos mėnesį, kai įmonėms reikės gauti naujus devynių skaitmenų kodus.