Švedijos koncerno "Ikea" ketinimai investuoti Lietuvoje gali priversti valdžios vyrus prisiminti prieš kelerius metus pradėtą ir milžiniško urėdų pasipriešinimo sulaukusią urėdijų reformą.

Vakar premjeras Gediminas Kirkilas susitikime su šio garsaus baldų gamybos ir prekybos koncerno "Ikea" atstovais kalbėjo apie pastarųjų galimybes investuoti Lietuvoje. Anksčiau buvo skelbta, kad "Ikea" svarsto galimybę investuoti į gamybos įmones Lietuvoje: įsigyti dalį bendrovės "Girių bizonas" akcijų ir prisidėti prie naujos baldų ir plokščių gamybos įmonės statybų.

Premjerui buvo pasakyta, kad vienintelis trukdys investuoti Lietuvoje - medienos trūkumas ir žaliavos tiekimo sistema. Mat šiuo metu kiekviena urėdija atskirai organizuoja medienos pardavimo aukcionus ir nėra galimybių iš vieno pardavėjo nusipirkti didelį kiekį žaliavos.

Koncerno atstovams nepatinka ir tai, kad konkursuose dalyvauja daug tiekėjų, apsunkinančių žaliavos įsigijimo procesą. Stambiems pirkėjams, pasak baldininkų, būtų kur kas paprasčiau visą medieną, perkamą iš valstybinių miškų urėdijų, įsigyti iš vieno stambaus pardavėjo.

G.Kirkilas sutiko, kad būtų logiška stambinti urėdijų pardavimus, esą tai joms leistų sėkmingiau derėtis su didžiaisiais pirkėjais. Vienas būdų didinti žaliavos pardavimo apimtis galėtų būti pačių urėdijų sujungimas. Apie tai ketinama kalbėtis su Aplinkos ministerija.

Beje, stambinti urėdijas buvo mėginama prieš kelerius metus. Tuomet Aplinkos ministerijai dar vadovaujant Arūnui Kundrotui, buvo pradėta urėdijų reforma. Planuota vietoj dabar esančių 42 urėdijų palikti tik 9. Tačiau pasipriešinus urėdams reforma buvo pamiršta ir, neoficialių šaltinių teigimu, iki šiol dulka stalčiuose, jokie veiksmai ta linkme nebetęsiami. Miškininkai labiausiai baiminosi, kad sujungus, urėdijas, bus sumažintas etatų skaičius.

Aplinkos ministerija urėdijų reformos tuomet ketino imtis dėl ekonominių priežasčių: dalis urėdijų dirbo nuostolingai, neturėjo lėšų investicijoms, negalėjo didinti atlyginimų, joms trūko darbuotojų.