Ūkio ministras Dainius Kreivys praregėjo: maisto produktai brangsta dėl menkos konkurencijos, o didžiausia pelno dalis nusėda prekybininkų kišenėse. Tačiau atsakomybę dėl to turime prisiimti visi.

Nėra konkurencijos

Ūkio ministras D.Kreivys jau rado atsakymą, kas kaltas dėl kylančių maisto produktų kainų.

"Labai aiškiai matomas prekybininkų antkainių kilimas, kalbant apie tokius pagrindinius produktus kaip miltai, yra gan nemažai pakilusios batono, pieno kainos. Šiandien labai aiški tendencija, kad būtent prekybininkai kelia kainas, ne gamintojai", – teigė ūkio ministras praėjusį savaitgalį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje.

Detalesnės įžvalgos šia tema vakar pasirodė ir D.Kreivio interneto tinklalapyje. Ministro įsitikinimu, kainoms kilti yra itin palankios sąlygos tuose ūkio sektoriuose, kuriuose stinga konkurencijos.

"Pieno gamybos sektoriuje keturios įmonės dalijasi 40 proc. Lietuvos rinkos (čia tik pardavimas, o, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, net 93 proc. žaliavinio pieno superka viso labo penkios įmonės!). Duonos sektoriuje dvi didžiausios bendrovės "Vilniaus duona" ir "Fazer Gardėsis" dalijasi apie 70 proc. rinkos. O mėsos sektoriuje susiformavusių rimtų oligopolinių (iškreiptos konkurencijos – red. past.) struktūrų nėra ir konkurencinė kova gerokai aštresnė", – ūkio ministras rado priežastį, kodėl mėsos produktų kainos taip smarkiai nekilo.

Anot jo, keturiems tinklams pasidalijus mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriaus dalį ir užimant beveik 40 proc. rinkos, konkurencijos taip pat tenka ieškoti su žiburiu. "Taigi dviejose svarbiausiose tiekimo grandyse vyraujant oligopolinėms struktūroms, bet koks rinkos svyravimas ar karteliniai susitarimai dėl kainų kėlimo gali būti lengvai perkelti ant vartotojų arba ant žaliavos tiekėjų pečių", – įsitikinęs D.Kreivys.

Sprogstamasis mišinys

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę kai kurie tinklai dramatišku tonu pranešė apie gamintojų diktatą, gaunami pranešimai apie dviženklį kainos pakėlimą, tad prekybininkai esą verčiami peržiūrėti savo kainodarą.

"O pasižiūrėti tikrai yra kur. Štai 2,5 proc. riebumo pieno 1 litro kainoje prekybininkai nuo iki šių metų birželio savo maržos dalį gamintojų sąskaita sugebėjo pasikelti nuo 19 iki 31 proc., "Tilsit" sūrio – nuo 14 iki 21 proc., batono – nuo 16,1 iki 20,8 proc., kvietinių miltų – nuo 23,4 iki 43,6 proc.", – rašo D.Kreivys ir pastebi, kad gamintojai taip pat pilni noro susigrąžinti, kas jiems "priklauso".

"Be psichologinių "pasaulinės maisto krizės" argumentų ir kovos, kas prisiims smukusio vartojimo sąnaudas tarp prekybininkų ir gamintojų, realių priežasčių kainoms kilti nėra, nes žaliava bet kuriuo atveju nėra didžiausia dedamoji maisto produktų kainoje. Pavyzdžiui, duonos gaminiuose ji tesiekia tik 9,5 proc.", – tvirtino ūkio ministras.

Jis įspėjo, kad kainų augimas prekybininkams ir gamybininkams nekompensuos krizės "praradimų", o su artėjančio šildymo išlaidomis gali tapti "sprogstamuoju mišiniu krizės išvargintoje visuomenėje".

Žada paramą

Ką galėtų ir privalėtų daryti valdžia? Taip paklausęs D.Kreivys pats ir atsako: "Pirmiausia, griežta oligopolijų priežiūra. Konkurencijos tarnyba turėtų nuolat prižiūrėti šios rinkos dalyvius, tirti galimus kartelinius susitarimus."

Taip pat pritraukti investicijas ir skatinti konkurenciją, pavyzdžiui, duonos sektoriuje, smulkesnėms duonos produktų gamybos įmonėms Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos galėtų skirti ES lėšų gamybos valdymui modernizuoti ir įrangai atnaujinti.

Vis dėlto ūkio ministras apsidraudžia: "Tačiau atsakomybę už tik pradėjusią atsigauti ekonomiką privalo prisiimti visi: ne tik valstybė, bet ir visi maisto produktų rinkos dalyviai."

Daugiau gavo visi

Prieš porą savaičių žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dėl maisto produktų pabrangimo taip pat apkaltino perdirbėjus ir prekybininkus.

"Dabar perdirbami grūdai, kurie buvo supirkti pačia mažiausia kaina. Sumažėjusios ir darbo sąnaudos, tad kainos kaip tik turėtų kristi, tačiau šalies perdirbėjai ir prekybos tinklai spekuliuoja maisto produktų kainomis. Naudodamiesi pokrizine situacija ir tuo, kad šių metų gamtos sąlygos nebuvo palankios, jie brangina kai kurias prekes", – dienraščiui yra sakęs žemės ūkio ministras.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2,5 proc. riebumo pieno kainai šiemet pakilus nuo 1,88 lito iki 2,15 lito už litrą, mažmenininkų dalis padidėjo nuo 27 iki 31 proc. Žemdirbių, perdirbėjų, pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) tenkančios dalys sumažėjo. Tačiau visi šios kainos grandinės nariai nuo metų pradžios padidino įkainius – žemdirbiai gavo 5 proc. daugiau, perdirbėjai – 9 proc., o pardavėjai – 12 proc.

Kratosi kaltinimų

Tačiau prekybininkai nė neketina prisiimti atsakomybės. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas dar kartą patikino, kad prekybininkai maisto produktų antkainių nedidino.

"Ištraukus ką nors iš konteksto visada galima pateikti, kaip tik norima. Imant vieną produktą iš tūkstančio irgi galima pasakyti, kad prekybininkai padidino kainas. Ministerijos pateikti skaičiavimai turbūt yra teisingi. Bet kalbama tik apie tris keturias konkrečias prekes. Kodėl nekalbama apie kitokio riebumo pieno, kito sūrio, miltų ir apskritai kitų produktų kainas? Todėl, kad imant tam tikrą prekių grupę, antkainis nebus toks didelis, kaip norima pavaizduoti. Jis bus apie 11–12 proc. Tai normalus antkainis", – argumentus bėrė M.Busilas.

Anot jo, minėtas antkainis – tai tik prekybos tinklų pajamos, iš kurių dar reikia mokėti atlyginimus, mokesčius, prižiūrėti ir išlaikyti patalpas.

"Be to, į produkto kainos dalį niekas neįskaičiuoja šimtų milijonų litų, kuriuos prekybininkai išleidžia nuolaidoms ir akcijoms. Būtiniausiems produktams visada būna nuolaidos, o su jomis ir ta marža neatrodo tokia didelė", – įtikinėjo asociacijos vadovas.

Vyksta derybos

Prekybos tinklo "Iki" duomenimis, rugsėjį tiekėjai miltų kainas padidino iki 40 proc., grikių ir makaronų – iki 25 proc., aliejaus ir kavos – apie 15 proc. Kai kuriuos pieno produktus tiekėjai pabrangino 2–6 proc., o kai kuriuos duonos gaminius – apie 10 proc. Kitų produktų kainos išlieka stabilios, tačiau pastaruoju metu prekybininkai esą sulaukia informacijos iš kai kurių pieno, duonos miltų ir kruopų tiekėjų, kad planuojama dalį produkcijos pabranginti rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje.

"Kol kas vyksta derybos, jokių pasikeitimų, taip pat kainų, dar nėra. Išsiuntinėjome tiekėjams paklausimus dėl kainų didėjimo priežasčių, bet visas procesas dar vyksta", – teigė prekybos tinklo "Iki" atstovas spaudai Valdas Lopeta.