Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną sutinkantys Lietuvos leidėjai skundžiasi, kad šiame sektoriuje krizė ne tik nesibaigė, bet vis dar gilėja, o tendencijos nežada nieko gera. Jų teigimu, ištiesti pagalbos ranką turėtų valstybė.

Išgelbėtų ir pusė knygos

"Po 2008 m. krizės dugne atsidūrusi ir iki šiol neišsikapanojanti knygų leidyba, ir toliau smuks, jeigu nieko nebus daroma valstybės lygiu", – teigia Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).

Kaip rodo įmonių mokumo riziką vertinančios bendrovės "Creditreform Lietuva" analizė, grožinės literatūros knygų (skaičiuojant pavadinimais) išleista 25 proc., populiariosios literatūros – 13 proc., o mokomosios literatūros – net 41 proc. mažiau negu 2008 m. Tiražų vidurkis sumenko iki 1200 egzempliorių.

Lietuvos bibliotekose sparčiai mažėja registruotų skaitytojų. Nuo 2007 m. miestų bibliotekų lankytojų sumažėjo 4 proc., o miestelių ir kaimų bibliotekų – net 8 proc. Viena priežasčių – sparčiai menkstantys bibliotekų knygų fondai. Tačiau esami lankytojai nuo 2009-ųjų bibliotekose lankosi dažniau. Kadangi knygų mažėja, jos greičiau susidėvi. Jų pasiūla bibliotekose nepatenkinama.

"Lietuvoje yra apie 2000 bibliotekų. Tai reiškia, kad jei kiekviena biblioteka nupirktų bent po pusę kiekvienos išleidžiamos knygos, mes, leidėjai, apie tokias problemas nekalbėtume. Deja, bibliotekos knygoms pirkti neturi pinigų, nes finansavimas yra sumažėjęs 67 proc.", – spaudos konferencijoje sakė LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.

Demografijos peilis

Pasak "Creditreform Lietuvos" direktoriaus Sauliaus Žilinsko, tradicinių knygų leidybai koją kiša ne tik prastas bibliotekų finansavimas, bet ir mažėjantis skaitytojų skaičius. Bene pagrindinė šito priežastis yra mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Po 2011 m. gyventojų surašymo paaiškėjo, kad žmonių, gimusių per antrąjį pokario gimstamumo piką (1987 m.), per dešimtmetį sumažėjo net 25 proc. Be to, gimę po 1990–1995 m. knygas ir periodinę spaudą keičia televizija ir internetu.

2013 m. tyrimų bendrovės "Vilmorus" atliktas Lietuvos piliečių skaitymo įpročių tyrimas atskleidė, kad visiškai neskaito daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir daugiau negu ketvirtadalis vaikų iki dešimties metų. Skaitymui suaugusieji skiria vidutiniškai 23 minutes, o vaikai – 31 minutę per dieną.

Įvairia leidyba šiuo metu užsiima 588 įmonės, iš jų knygas leidžia 170 leidyklų. Nors leidėjų skaičius išlieka palyginti stabilus, sektorius netenka darbuotojų. Sparčiausiai jų mažėja laikraščių ir knygų, lėčiau – žurnalų leidyboje.

"Nors leidyklų skaičius nemažėja, svarbu atkreipti dėmesį, kad leidykla gali būti ir vienas žmogus, kuris pats yra ir autorius, ir leidėjas", – teigė S.Žilinskas.

Svarbu nedelsti

Tik kiek daugiau negu pusė leidybos įmonių yra pelningos, daugelio jų apyvarta mažėja. 2012 m. pardavimo apimtį sekėsi išlaikyti tik vidutinio dydžio leidykloms. Dar viena pardavimo mažėjimo priežasčių – knygų piratavimas internete. Nepaisant leidėjų pastangų tai sustabdyti, beveik kiekviena išleista popierinė knyga per tris dienas yra nuskenuojama ir nelegaliai platinama interneto tinklalapiuose.

"Nors visi sakome, kad krizė pasibaigė, deja, bet yra liūdna leidybos sritis, kur krizė aktyviai tęsiasi. Įmonės dar sukasi iš savo vidinių lėšų, bet faktas yra tas, kad neuždirbant pelno rezultatą artimiausiu metu galima prognozuoti. Autoriai nerašo todėl, kad nėra premijų, leidėjai neleidžia dėl to, kad nėra tiražo. Paradoksas yra tas, kad nelieka ką skaityti skaitytojams", – dėstė S.Žilinskas.

"Creditreform Lietuvos" vertinimu, tik artimiausius ketverius penkerius metus yra demografinių ir ekonominių prielaidų stabilizuoti padėtį knygų leidyboje. Vėliau gresia negrįžtami neigiami procesai.

LLA atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje nebus atnaujinta Nacionalinė skaitymo skatinimo programa ir ugdomi skaitymo įgūdžiai, toliau mažės mėgstančių ir gebančių skaityti, menks Lietuvos piliečių raštingumo įgūdžiai, atitinkamai mažės knygų poreikis ir jų prieinamumas.