Nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ suvienys ne tik privatų ir valstybės kapitalą, bet ir abiejų rūšių įmonėms būdingas privilegijas.
Apsaugoti nuo apribojimų
Šiandien paskutinius taškus kuriant „Leo LT“ sudėsiančių valstybės atstovų laukia sotus gyvenimas. Kaip ir privataus akcininko atstovai, bendrovėje dirbantys šalies interesams atstovaujantys asmenys galės gauti dividendus ir tantjemas, o vadovai – didesnius atlyginimus nei jų kolegos kitose valstybinėse ar valstybės kontroliuojamose įmonėse.
Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino jos valdomų „Leo LT“ akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo tvarkos aprašą.
Pagal šį dokumentą valstybės atstovų įmonėje „Leo LT“ atžvilgiu nebus taikomi kai kurie Vyriausybės nutarimai: dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse, dėl dividendų už valstybės akcijas bei dėl valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo. „Leo LT“ valstybės akcijų valdytoja yra Ūkio ministerija, kuri jas valdo ir disponuoja patikėjimo teise.
Privalės atskleisti interesus
Dokumentas taip pat numato pasiūlyti bendrovės vadovui ir jo pavaduotojams, stebėtojų tarybos ir valdybos nariams viešai deklaruoti privačius interesus ir pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai privačių interesų deklaracijas.
„Leo LT“ valstybei atstovauja bendrovės vadovas Rymantas Juozaitis, įmonės valdyboje taip pat dirba buvęs premjero patarėjas Saulius Spėčius ir buvęs „Lietuvos energijos“ Energetikos plėtros departamento direktorius Dalius Šulga.
Didesnės dividendų ribos
1997 metų Vyriausybės nutarimas dėl dividendų numato, kad bendrovėse, kuriose valstybė turi daugiau kaip 50 proc. akcijų, dividendams turi būti skiriama ne mažiau kaip septyni procentai įstatinio kapitalo, bet ne daugiau kaip 40 proc. paskirstytinojo pelno. Mažesnė suma gali būti skiriama tik tuomet, jeigu bendrovės prekių ar paslaugų kainos yra reguliuojamos ir neužtikrina įmonės pelningumo. „Leo LT“ pagal įstatymą iš pradžių galės išmokėti iki 20–40 proc. dividendų, o kai bus pasirašytos sutartys dėl atominės elektrinės statybos ir užtikrintas jos finansavimas, dividendai galės siekti 40–60 procentų.
Kriterijai vadovo algai
Pagal dabar galiojančią tvarką valstybės įmonių ar jos kontroliuojamų įmonių vadovai gali uždirbti nuo 4 iki 14 minimalių mėnesio algų (nuo 3200 iki 11200 litų), priklausomai nuo įmonės kategorijos.
Pirmos kategorijos įmonė, kurios vadovai yra apmokami geriausiai, turi vykdyti bent du iš keturių reikalavimų: jos pardavimų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 500 mln. litų, vidutinis darbuotojų skaičius – ne mažiau 3 tūkst., valstybės kapitalas joje – daugiau kaip 300 mln. litų, o finansinio turto (fondų, paskolų, valstybės garantijų, kitų turtinių įsipareigojimų) vertė – daugiau kaip 100 mln. litų.
Trečios–šeštos kategorijos įmonės (vadovams mokama 4–12 MMA dydžio alga) paprastai nepasiekia nė vieno rodiklio, bet jos pardavimų apimtys yra nuo daugiau kaip 200 mln. iki mažiau kaip 30 mln. litų.
Ignalinos atominės elektrinės vadovams yra taikomas iki 50 proc. didesnis atlyginimo koeficientas. Kitų įmonių vadovams gali būti mokamas iki 55 proc. atlyginimo priedas, kuris priklauso nuo pelno, pardavimų apimties, nuostolių mažėjimo ar kitų rodiklių, o premijų dydis per metus negali viršyti keturių tarnybinių atlyginimų.
Naujausi komentarai