Prognozuojama, kad į kitas Europos Sąjungos šalis išvyks dešimtys tūkstančių išsilavinusių jaunų žmonių  

Lietuvai tapus ES, aukštą kvalifikaciją turinčių gyventojų emigracija į Vakarų Europos valstybes turėtų padidėti dėl ten siūlomų geresnių darbo sąlygų ir atlyginimų. Tai gali pristabdyti spartų mūsų šalies ekonomikos augimą. Kol kas Lietuvoje prognozuojami tiktai galimi migracijos mastai, bet nesvarstoma, kiek tai valstybei gali turėti žalos.  

Studentai už grašius nedirbs  

Vytauto Didžiojo universitete ekonomiką studijuojančios merginos savo atsakymais “Kauno dienai” aiškiai motyvavo turbūt daugelio išsilavinusių jaunų žmonių norą išvykti dirbti ir gyventi į užsienį. Kamilė Federavičiūtė sakė galvojanti apie darbo paieškas svetur. “Tačiau kol kas apie tai anksti kalbėti. Per dvejus metus, kol baigsiu mokslus, Lietuvoje daug kas gali pasikeisti”, - mano mergina.

“Tikrai neliksiu čia, jei baigusi aukštąjį mokslą gausiu tik kasininkės darbą kokioje “Media” parduotuvėje”, - teigė Laura Gajauskaitė. Liana Kalikaitė ir dabar domisi darbo pasiūlymais ES šalyse. “Daug informacijos galima rasti internete. Nuolat skelbiami konkursai, nauji pasiūlymai”, - teigė studentė.

Visos pašnekovės tvirtino, kad, gaudamos apie 2000 litų atlyginimą, iš Lietuvos niekur nevažiuotų. “Gaunant tokią algą galima gyvent nejaučiant pinigų trūkumo”, - mano studentės.

Inga Lieškūnaitė prisipažino, jog vargu ar ryžtųsi visam laikui išvažiuoti iš Lietuvos. “Galėčiau išvykti tik trumpam, kad užsidirbčiau pinigų”, - sakė mergina. Kristina Gancevskaitė mano, jog ir dalis dėstytojų gali ieškoti darbo užsienyje. “Tikrai yra specialistų, kurie galėtų dėstyti kitose šalyse”, - sakė pašnekovė.

Kalbintų studenčių studijas apmoka valstybė. “Jei Lietuva nesirūpins, kaip išsaugoti mokslus baigusį jaunimą, ji praras daug įdėtų lėšų”, - mano dvidešimtmetės.  

Džiaugiasi naryste ES  

ES šalys senbuvės prognozuoja, kad į jas atvyks ne tik daug nekvalifikuotų darbuotojų, bet ir informacinių technologijų specialistų, gydytojų iš Lietuvos.

Kauno medicinos universitetas (KMU) 2002 metais atliko tyrimą apie gydytojų ir rezidentų ketinimą dirbti ES šalyse. Apklausti 242 rezidentai ir 497 gydytojai. Net 60,7 proc. rezidentų ir 26 proc. gydytojų ketino dirbti ES valstybėse. Išvykti nuolat dirbti planavo 14,5 proc. rezidentų ir 5,4 proc. gydytojų. Dauguma ketino dirbti ES šalyse, kuomet Lietuva įstos į ją. Pagrindinės priežastys dirbti kitose šalyse yra didesnis atlyginimas, didesnės profesinės galimybės ir aukštesnis pragyvenimo lygis.

Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas Leonas Valius pažymėjo, kad dalis rezidentų mokosi ne anglų ar prancūzų, o danų ir norvegų kalbų ne iš meilės pastarosioms.

“Jaunus gydytojus užsienis vilioja didesnėmis perspektyvomis ir algomis. Lietuvoje gydytojo profesija nėra gerbiama. Jei gydytojas, studijavęs 10 metų, būtų garantuotas, kad galės gauti gerą darbą, beprocentinę paskolą būstui, turės galimybę daryti karjerą - jis nevažiuotų kitur. Dabar pusantro etato dirbantis gydytojas uždirba apie 1000 litų. Pažadėta pakelti algas 10 proc., papildomi 100 litų jauno specialisto nesuvilios”, - sakė L.Valius.

Anot jo, Lietuvos gydytojams įsidarbinti kitose ES šalyse neturėtų kilti problemų. “Šie klausimai suderinti, mūsų diplomai ir licencijos ten pripažįstami. Užteks tik išlaikyti kalbos testus. Sunku atsakyti, ar daug gydytojų iš tikrųjų išvyks. Jiems teks įveikti ir psichologinį barjerą - viską palikti”, - sakė gydytojas.  

Susigrąžinti sunkiau 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Edukologijos instituto prieš porą metų atliktas tyrimas (vadovė Palmira Jucevičienė) parodė, kad žymiai lengviau yra išlaikyti potencialiai nutekančius protus, nei juos susigrąžinti.

Kad sugrįžtų į šalį, respondentai pageidauja gauti žymiai aukštesnį atlyginimą (apie 2200 JAV dolerių) nei prieš išvykdami (apie 1500). Į anketas atsakė 40 respondentų, 7 iš jų turi mokslo daktaro laipsnį. Statistinis apklausos respondentas - jaunas, apie 30 metų, viengungis žmogus (tiek vyras, tiek moteris), turintis Lietuvoje įgytą aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis užsienyje vidutiniškai 4 metus, apie 3 metus dirbantis specialisto darbą JAV arba Šiaurės Europoje.

Didžioji dalis respondentų, vykdami iš Lietuvos, nesiekia “išvengti skurdo”, bet gyvenimą ir darbą užsienyje sieja su asmeninių, pirmiausia ekonominių, poreikių tenkinimu. Mažiau svarbūs socialiniai-kultūriniai veiksniai, tokie kaip bendravimas su savais žmonėmis, lietuviška aplinka, dalyvavimas kultūriniame gyvenime.

Kaip rodo tyrimai, per artimiausius metus dirbti į užsienį ketina išvykti daugiau kaip 320 tūkst. Lietuvos gyventojų. Manoma, kad šiuo metu užsienyje dirba 204 tūkst. Lietuvos gyventojų, 57 proc. iš jų - ES šalyse.  

Randama ir pliusų  

Protų nutekėjimas apibrėžiamas kaip išsilavinusių arba kvalifikuotų specialistų išvykimas iš vienos šalies į kitą dažniausiai dėl geresnio atlyginimo ar gyvenimo sąlygų.

Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija, o pastaruoju metu net ir Airija pritraukia didžiąją dalį talentingiausių ir gabiausių darbuotojų iš likusios Europos dalies, Azijos, Afrikos. Tuo tarpu vokiečių, prancūzų, britų mokslininkai skundžiasi, kad daug jų gabių kolegų išvažiuoja į JAV ar Kanadą.

Kai kurie specialistai ieško ir teigiamų šio proceso niuansų. Manoma, kad emigracija gali padidinti aukštojo mokslo populiarumą, nes galimybė išvykti ir užsidirbti jaunus žmones labiau skatina siekti aukštojo mokslo. Savaime aišku, kad visi neišvažiuos, todėl valstybėje bus daugiau išsilavinusių žmonių.

Kitose teorijose teigiama, kad emigracija gali padėti valstybei sureguliuoti darbo rinką, nes skurdas yra ir darbo jėgos pertekliaus padarinys. Dar vienas momentas - kvalifikuotos darbo jėgos išvykimas didina darbo užmokesčius tų, kurie lieka tėvynėje.