Valstybės aparatas šiemet pareikalaus iš piliečių papildomų 12 darbo dienų. Kad sumokėtų mokesčius, asmenys ir įmonės dirbs 151 dieną.

Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) atlikus naujus skaičiavimus, paaiškėjo, kad Laisvės nuo mokesčių diena šiemet bus minima gegužės 30 dieną – 12 dienų vėliau nei 2007 metais.

LLRI prezidentas Remigijus Šimašius sako, jog laisvės nuo mokesčių dienos nutolimą lėmė 26 proc. šoktelėjusi mokesčių našta dėl išaugusios infliacijos, nuo kovo mėnesio padidinti akcizai alkoholiui ir tabakui. Grynasis nacionalinis produktas augs mažiau nei mokesčių našta – 16,5 procento.

Augimas sulėtėja ir dėl pailginto šventinių dienų sąrašo, nominalia suma didėjančio kapitalo susidėvėjimo, augančio neigiamo grynųjų pajamų balanso. Prognozuojama, kad šiais metais mokesčių našta pasieks 40,9 procento grynojo nacionalinio produkto.
Išaugo visos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas, mokestinės pajamos. Didžiausią (36,5 procento) mokestinių pajamų augimą pajus Valstybinio socialinio draudimo fondas.

„Kaip ir tikėtasi, nuo metų pradžios net ir sumažinus Gyventojų pajamų mokesčio tarifą, padidėjo mokestinių pajamų kiekis. Didesnes pajamas lėmė dalies atlyginimų legalizavimas ir bendras ekonominis augimas“, – sakė R.Šimašius.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė metų diena, kai vidutinis statistinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą bei nebiudžetinius fondus.

Dar 1993 metais Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje buvo minima balandžio 13 dieną, tačiau pastaruosius trejus metus ji tolsta.