Lietuvos universitetams patekti tarp geriausių Europos aukštųjų mokyklų kol kas nerealu

Kauno technologijos universitete vakar prasidėjo renginių ciklas, skirtas Lietuvos universiteto Kaune 85-mečiui. Iš visos Lietuvos susirinkę mokslininkai, pramonės ir verslo atstovai, aukštųjų mokyklų profesūra diskutavo apie mokslo reformą ir ūkio poreikius, ekonomikos bei žinių visuomenės plėtrą.

Tarp verslo žmonių mažai tyrėjų

Rengiantis reformuoti mokslą ir studijas akcentuojamas svarbus aspektas: pertvarkos nepadarysi nepasitelkus kūrybingo mokslinio potencialo, aukštųjų technologijų bei verslo indėlio į aukštųjų mokyklų plėtrą. “Apie reformą daug kalbam, bet kai reikia priimti svarbius
sprendimus, sustojam vietoje, - teigė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valstybės sekretorius Dainius Numgaudis. - Su politikais dažnai būname skirtingose barikadų pusėse, priimdami biudžetą galvojame ne apie ateitį, bet tik apie šią dieną. Galvodami apie reformą turime suvokti, kad ne viskas taip paprasta realybėje, kaip atrodo planuose.”

Prelegento teigimu, pagal Europos Sąjungos rodiklius Lietuva bendroje aukštojo mokslo erdvėje neatrodo labai blogai: prieš trejus metus tarp ES valstybių pagal aukštojo mokslo lygį bei parengiamų absolventų skaičių Lietuva buvo penktoje vietoje. Tačiau pagal valstybės skiriamas lėšas vienam studentui Lietuvai tenka priešpaskutinė, 24-oji vieta (lenkiame tik Latviją). “Pagal išlaidas mokslinių tyrimų eksperimentinei plėtrai skaičiuojant nuo BVP lenkiame daugiau valstybių, bet taip pat esame tolokai nuo ES vidurkio”, - sakė D.Numgaudis. Pati mažiausia lėšų dalis šių tyrimų plėtrai skiriama iš verslo - tik 6,7 proc., o absoliučią daugumą sudaro valstybės lėšos - 65 procentai.

Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, versle dirba mažiausiai tyrėjų. “Tai, matyt, ir yra viena priežasčių, kodėl toks menkas mokslo ir verslo ryšys. Kita vertus, gal per daug iliuzijų turėjom panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Tų rezultatų, apie kuriuos svajojom, nepasiekėm nė pusės”, - sakė ŠMM pareigūnas.

Naujovė - mokslo, studijų ir verslo slėniai

Kalbėdamas apie Vyriausybės, Prezidento ir politinių partijų sutarimą dėl mokslo ir studijų reformos būtinybės, D.Numgaudis išreiškė abejonę: tai gali būti toks pats susitarimas, kuris pasirašytas prieš pustrečių metų jokios naudos nedavė. ŠMM atstovas priminė, kad norint įvykdyti mokslo ir studijų reformą būtina stiprinti mokslo ir verslo sąveiką, atnaujinti mokslo infrastruktūrą, tobulinti mokslo valdymą bei pertvarkyti teisinę bazę. “Turime įsiklausyti į Europos Komisijos rekomendacijas reformos priemones naudoti kompleksiškai, lėšas naudoti kryptingai, jas koncentruoti ten, kur yra įdirbis. Tačiau jei reformą pradėsime dabar, neturėdami finansinės paramos, geriau jos nepradėti”, - teigė D.Numgaudis.

Akcentuota, kad žinių ekonomikos branduoliu turi tapti mokslo, studijų ir verslo slėniai, kurių koncepcijos projektas jau parengtas. “Kad Lietuva pagal mokslo, pramonės bei technikos pasiekimus neatsiliktų nuo europinio lygo, būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp universitetų, mokslinio tyrimo institutų ir verslo atstovų”, - teigė ir Ūkio ministerijos sekretorė Lina Domarkienė, kuri ypač pažymėjo aukštojo mokslo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi vaidmenį remiant inovacijas.

Lietuva, kaip teigė pranešėja, tarp ES valstybių pagal suminį inovatyvumo indeksą ir jo augimo tendencijas priklauso trečiajai - besivejančių šalių - grupei (jų iš viso yra keturios). Tai nėra blogiausias variantas, nes tarp šalių, prarandančių augimo greitį, nepatenkame.

Studentų gali ir pritrūkti

“Lietuvai turėtų užtekti ambicingumo ir derėtų pabandyti patekti į geriausių Europos universitetų šimtuką, - teigė Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius. - Tai galima būtų pasiekti tik suvienijus aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų pajėgas - sukūrus du modernius mokslo ir studijų centrus Kaune ir Vilniuje.” Įkūrus tokius centrus būtų galima geriau plėsti infrastruktūrą, į juos pritraukti stambias tarptautines korporacijas. Tam, prelegento teigimu, tereikia dviejų dalykų - Nacionalinio sutarimo ir intelektualios politinės valios.

Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo, jei Lietuvos universitetai nesuras mechanizmo, kaip pasirengti konkurencijai, maždaug po dešimties metų jiems gali pritrūkti studentų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius pateikė pavyzdį: iš 75 prieš kelis metus Lietuvos veterinarijos akademiją baigusių specialistų 73 jau nebėra Lietuvoje. “Už kieno pinigus ir kam šie specialistai buvo rengiami?” - klausė viceprezidentas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Zenonas Rudzikas akcentavo, kad Lietuvoje per mažai kuriama smulkaus verslo įmonių. Europos Sąjungos pramonėje smulkusis verslas sudaro du trečdalius: iš viso yra 23 mln. smulkių įmonių, kuriose sukurta 75 mln. darbo vietų. Daugiau kaip 80 proc. įdarbinta tekstilės ir baldų įmonėse bei statybose. Pasak LMA prezidento, mūsų šalies Vyriausybė turėtų sudaryti geresnes sąlygas kurti smulkias įmones ir Lietuvoje.

KTU vakar buvo atidarytas Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras, kuris įrengtas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.