Kauno valdžia svarsto galimybę kreiptis į teismą, nes šalies valdžia blokuoja miestui svarbius investicinius projektus

Miesto vadovų kantrybė trūko, kai šią savaitę į Seimo posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo projektas. Dar praėjusios kadencijos parlamentarai ignoravo kauniečių pasiūlymus, nors be jokių ginčų padarė lengvatų Klaipėdos atstovams.

“Paradoksas, Lietuvoje vienodiems objektams galioja skirtingi įstatymai”, - savo nusivylimo neslėpė Kauno mero pirmasis pavaduotojas Antanas Adolfas Balutis.

Prašo pailginti nuomos laikotarpį

Pagal parengtas įstatymo pataisas, laisvojoje ekonominėje zonoje verslininkai žemę galėtų nuomotis ne 49-eriems, o 99-eriems metams. Taip pat siūloma šiam objektui skirtą teritoriją sumažinti nuo tūkstančio, iki 500 hektarų.

Belgijos konsorciumo atstovai taip pat pasiūlė iš anksto sumokėti nuompinigius. Už juos būtų galima iš savininkų išpirkti žemę. Valstybei tam nereikėtų ieškoti pinigų. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas pakoreguotas dar praėjusią Seimo kadenciją. Tuo tarpu kauniečių pasiūlymui tuomet pritrūko vieno balso. Vėliau jis buvo keletą kartų atidėtas ir net pasigirdo pasiūlymų, kad Kauno laisvąją ekonominę zoną reikėtų iš viso likviduoti.

Antradienį į Seimo darbotvarkę Kauno laisvosios ekonominės zonos projektas neįtrauktas, nes tam prieštaravo Darbo partijos, Naujosios sąjungos ir “valstiečių” atstovai.

“Toks sprendimas mane nuvylė. Kiekviena uždelsta diena - tai didžiulis smūgis visam Kauno regionui. Neseniai lankiausi Klaipėdoje ir mačiau, kaip per dvejus metus viskas pasikeitė. Ten įsikūrė aštuonios įmonės ir sukurta daugiau nei 800 naujų darbo vietų”, - sakė Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė lieka optimiste, kad po kelių savaičių Kauno laisvosios ekonominės zonos klausimas bus išspręstas. Neoficialiuose pokalbiuose Darbo partijos atstovai užsiminė, kad jie gali pakeisti savo nusistatymą.

“Pagal sutartį su belgų konsorciumu Vyriausybė neištesėjo savo įsipareigojimų, kurie numatyti sutartyje. Pasigirstantys įvairūs priekaištai stebina. Anksčiau buvo priekaištauta, kad Kaune trūksta investicijų. Dabar zonoje atsirado du investuotojai. Tikimės, kad jau vasarą čia prasidės statybos darbai”, - teigė A.A.Balutis.

Gresia milijoninės sankcijos

Kai kurie Seimo nariai neslėpė, kad minėtą Kauno laisvosios ekonominės zonos sutartį su belgų konsorciumu vertėtų nutraukti. Jų teigimu, dėl to valstybei tektų sumokėti apie 3 milijonus litų.

Tuo tarpu Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas įsitikinęs, kad belgai galėtų pareikalauti kur kas didesnės sumos, viršijančios 10 milijonų litų.

“Teko girdėti, kad į tokias zonas valstybei neverta investuoti. Dažnai pateikiamas Šiaulių pavyzdys. Tačiau nepasakoma, kad į Šiaulių zoną valstybė investavo apie 120 milijonų litų. Tuo tarpu į Kauno - apie 3 milijonus. Šie pinigai nebuvo pravalgyti, o investuoti į infrastruktūrą”, - sakė E.Tamašauskas.

Jaučia sostinės blokadą

Kauno mero pirmasis pavaduotojas A.A.Balutis atkreipė dėmesį, kad “sostinės atstovai” žlugdo jau ne pirmą kauniečių projektą. Jis užsiminė ir apie neaiškų būsimųjų sporto rūmų likimą.

“Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje galioja ne savivaldos, o kažkokios aukštesnės jėgos teisė. Tik atsiranda galimybė, kad Kaune kažkas investuos, procesai staiga stabdomi”, - sakė A.A.Balutis. Jam pritarė ir E.Tamašauskas. “Akivaizdžiai varžomos savivaldos teisės. Miesto Tarybai greičiausiai teks kreiptis į Savivaldybių asociaciją, kuri galėtų pradėti teisminį procesą. Jeigu nepavyktų pasiekti teisingumo, svarstytume galimybę kreiptis į Strasbūrą”, - teigė vicemeras.

Kas žlugdo projektą?

Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Jūratės Matekonienės teigimu, su Kauno laisvąja ekonomine zona susijusius klausimus svarsto jau ketvirtos kadencijos Seimas. “Pirminiame variante be detaliojo plano zonai buvo priskirta apie 1,5 tūkstančio hektarų teritorija. Tik vėliau pamatyta, kad į ją pateko gyvenvietės, aukšto slėgio dujotiekis, rekreaciniai miškai. Vėliau ši teritorija sumažinta iki tūkstančio hektarų”, - sakė J.Matekonienė.

Pagal sutartį su Vyriausybe Belgijos konsorciumui jau pirmajame etape turėjo būti suteikta apie 200 hektarų teritorija. Tačiau praėjus beveik dešimčiai metų Kauno laisvajai ekonominei zonai skirta šiek tiek daugiau nei 50 hektarų. Tiesa, tai nėra vientisa teritorija. “Susidarė savotiška “šachmatų schema”. Vyriausybė žemei išpirkti skyrė milijoną litų. Tačiau Kauno apskrities viršininko administracijai liepta juos panaudoti per savaitę. Natūralu, kad sklypai buvo perkami tik iš tų savininkų, kurie juos sutiko parduoti”, - teigė Miesto plėtros departamento direktorė. Jos teigimu, tai puikus pavyzdys, kad Kauno laisvosios ekonominės zonos projektą žlugdo pati Vyriausybė.