Latvijos oro bendrovė "Air Baltic" per dieną tarp Rygos ir Vilniaus turi net šešis skrydžius, bet trečiadienio vakarą Vilnių bandę pasiekti keleiviai Rygoje pasijuto tarsi negyvenamoje saloje.

Baigėsi darbo laikas

"Dabar yra 3.16 val., ketvirtadienis. Sėdžiu visiškai apmirusiame Rygos oro uoste ir dar su 40 tautiečių laukiu, kol "Air Baltic" mergaitė atspausdins dokumentą apie atšauktą skrydį, nors Vilniuje turėjau būti dar iki 22 val.", – tokį pasipiktinusio bendrovės "Air Baltic" keleivio laišką gavo redakcija.

Vyras piktinasi, kad nors latvių oro bendrovė giriasi per dieną turinti net šešis skrydžius tarp Rygos ir Vilniaus, du paskutinieji trečiadienio vakarą neįvyko.

"20.10 val. pakilti turėjęs lėktuvas neišskrido dėl neva techninių kliūčių, nors nepatiklūs tautiečiai įtarė, kad tai greičiau nutiko dėl menko keleivių skaičiaus. Išlaukus keturias valandas į orą pakilti vis dėlto pavyko, tačiau pusiaukelėje teko apsisukti ir vėl tūpti Rygoje. Šįkart sutrukdė Vilnių užklupusi audra, kuri lėktuvui "Boeing"nebūtų sukėlusi rimtesnių sunkumų, bet sraigtiniam "Fokkeriui" tapo neįveikiama kliūtimi. Nusileidę Rygoje turėjome planą pakilti ir bandyti pasiekti Vilnių dar kartą, tačiau netikėtai baigėsi įgulos darbo laikas", – dienraščiui savo nuotykius pasakojo Rygos oro uoste užstrigęs Andrius M. (redakcijai pavardė žinoma).

Įgula esą pareiškė, kad po 2 val. nakties jie tapo tokiais pačiais įkliuvusiais keleiviais kaip ir kiti.

Tačiau vėliau vyras sužinojo, jog apie 3 val. nakties Rygoje nusileido lėktuvas, skrendantis iš Londono į Vilnių. Jis pakilo 3.45 val. ir 5 val. ryto buvo Vilniuje. Šiuo orlaiviu išskrido ir darbą baigusi lėktuvo įgula. "Jame dar buvo laisvų vietų, bet mūsų paimti kažkodėl negalėjo", – latvių oro bendrovę keiksnojo nepatenkintas keleivis.

Likimo valiai palikti tautiečiai susirinko lagaminus ir nusliūkino į niekaip jų paleisti nenorintį Rygos oro uostą.

"Šis – visiškai miręs, nei apsaugos, nei bilietų pardavėjų, nei informacijos darbuotojų. Kitas skrydis 6.40 val., kai kas nusprendžia skrydžio nelaukti ir važiuoti iki Lietuvos taksi, kiti ima ieškotis minkštesnių suoliukų nakčiai praleisti", – kalbėjo Andrius M.

Teko laukti lauke

Tiesa, praėjus pusvalandžiui prisistatė latviškai kalbantis vaikinas ir paaiškino, kad keleiviai turėtų pasiimti lagaminus ir prie oro uosto įėjimo ieškoti dirbančios "Air Baltic" kasos. Joje oro bendrovės darbuotoja išspausdino pažymas apie atšauktą skrydį ir nelaimėlius supažindino su galimais variantais: į Vilnių vykti taksi, sąskaitą apmokėti savo pinigais, o vėliau bandyti juos atgauti, arba laukti kito skrydžio, kuris buvo numatytas apie 6 val.

"Autobuso mums skirti niekas nesiruošė, mat jo neva būtų tekę laukti apie dvi valandas, o po jų ir iki skrydžio būtų telikusi vos valanda. Viešbučio užsakyti latviai taip pat neketino. Daugelis nusprendė laukti kito skrydžio. Beje, į oro uostą patekti jau nebegalėjome, teko iki 5 val. laukti pasirodančių registracijos darbuotojų", – piktinosi vyras.

"Per tą laiką, kurį sugaišau Rygos oro uoste, būčiau iš Vilniaus nuskridęs į Niujorką. Ironiška, nes nesupratau, ar pats atvykau iš užkampio, kad taip su manimi elgiamasi, ar čia Ryga užkampis, o gal pasirinkau užkampio oro bendrovę? Matyt, jau ir lėktuve parduodamos gėlės nebepradžiugins", – svarstė vyras.

Į Vilnių – su taksi

Dėl oro bendrovės kaltės Rygoje užstrigo ir iš Londono skrendantys tarptautiniai ekspertai, kuriuos į Vilnių pasikvietė Jungtinių Tautų Vystymosi programos atstovybė Lietuvoje. Vakar 8 val. prasidėjusioje konferencijoje Peteris de Graafas ir jo kolegos turėjo skaityti paskaitą apie įmonių socialinės atsakomybės vertinimą. Tačiau maždaug 3 val. paryčių jis vis dar buvo įkalintas Rygoje.

"Skridome iš Londono į Vilnių. Rygoje buvome apie 18 val. vakaro. Tačiau mūsų skrydį kelis kartus atidėjo, o vėliau visai atšaukė. Į kitus lėktuvus mūsų irgi nepriėmė. Pralaukę pusę nakties, kai jau paaiškino, kad kitas skrydis į Vilnių bus tik apie 6 val. ryto, nusprendėme važiuoti taksi. Už kelionę sumokėjome 150 latų (730 litų). Tai yra tikrai nemaža pinigų suma. Bet nesvarbu, tikiuosi, kad oro bendrovė juos grąžins. Pikčiausia dėl to, kodėl jie ("Air Baltic" – red. past.) apie nieką mūsų neinformavo ir vertė veltui laukti. Vakar praleidau svarbų susitikimą. Jei būčiau apie 7–8 val. žinojęs, kad šiandien lėktuvo jau nebus, būčiau iš karto važiavęs kitu transportu ir bent būčiau išsimiegojęs", – dienraščiui sakė P.de Graafas.

Nemalonūs įvykiai – kasdienybė

Prieš savaitę panašių nuotykių patyrė ir vilnietė Lina. Penktadienio vakarą bendrovė "Air Baltic" netikėtai atšaukė skrydį iš Amsterdamo į Vilnių. Keleiviams buvo pasiūlyta nemokamai apsistoti viešbutyje ir namo keliauti tik vėlyvą kitos dienos popietę arba skristi į Kopenhagą, ten naktį pasivaikščioti ir į Vilnių išskristi ryte.

"Kadangi skubėjau, pasirinkau antrą variantą. Naktį praleidome atvykimo zonoje. Nelabai patogu, ir laikas labai lėtai slinko, bet nieko. Tačiau yra dar toks niuansas. Praėjus pusantros valandos nuo mūsų atvykimo į Kopenhagą, iš ten į Palangą išskrido bendrovės SAS lėktuvas. Tačiau "Air Baltic" darbuotojai pareiškė, kad juo skristi negalime, nes bendrovė esą neturi sutarties su SAS. Bet iš Amsterdamo į Kopenhagą skridome tos pačios SAS lėktuvu", – pasakojo Lina (redakcijai pavardė žinoma).

Iki šiol su žiniasklaida mielai bendravusi "Air Baltic" atstovybės Lietuvoje rinkodaros ir viešųjų ryšių koordinatorė Rosita Sakalauskaitė šįkart nemalonios situacijos komentuoti nepanoro. Ji pareiškė, kad geriau būtų kreiptis į bendrovės "Air Baltic Corporation" viceprezidentą korporatyvinei komunikacijai Janį Vanagą. Tačiau jis pareiškė kol kas nieko negalintis pasakyti ir pažadėjo komentarą atsiųsti kitą dieną.

"Iš Rygos per dieną padarome apie 200 skrydžių, tikrai negaliu prisiminti visų nutikimų. Atsiprašau, po keleto minučių turiu būti svarbiame susitikime. Atsiųskite man klausimus raštu, vėliau atsakysiu. Viso gero", – lietuviškai atsisveikino J.Vanagas ir padėjo ragelį.

Atsisako skrydžių

"Air Baltic" šią savaitę nutraukė tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Įmonė žada svarstyti, ar šiuos skrydžius atnaujinti žiemos sezonu.

"Keleivių buvo nepakankamai. Rinka dar nėra atsigavusi", – BNS aiškino "Air Baltic" atstovė R.Sakalauskaitė.

"Air Baltic" lėktuvai į Amsterdamą iš Vilniaus oro uosto nebekyla nuo pirmadienio, į Berlyną – nuo trečiadienio. "Air Baltic" atstovės teigimu, šiuo metu bendrovė keleivius iš Vilniaus skraidina septyniomis kryptimis – į Kopenhagą, Paryžių, Romą, Londoną, Dubliną, Rygą ir Taliną.

Latvijos įmonės vasaros sezono tvarkaraštyje anksčiau buvo ir tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Hamburgą, Miuncheną, Oslą, bet jų atsisakyta. Bendrovė taip pat atsisakė planų pradėti skrydžius į Mančesterį Jungtinėje Karalystėje.

Keleivių mažėja

"Air Baltic" sausį–gegužę Vilniaus oro uoste aptarnavo 126,6 tūkst. keleivių – 17,5 proc. mažiau nei tais pačiais mėnesiais pernai, kai įmonė sulaukė 153,4 tūkst. keleivių.

Gegužę per oro uostą įmonė skraidino 34,7 tūkst. žmonių – 15 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Reisų skaičius sostinės oro uoste padidėjo 32 proc., iki 767, lėktuvų salonų užpildymas – 2 proc., iki 63 proc., pranešė bendrovė.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose bendrovė sausį–gegužę aptarnavo 144 tūkst. keleivių, o vien gegužę – 38,75 tūkst. keleivių.

Per Kauno ir Palangos oro uostą gegužę "Air Baltic" skraidino po 2 tūkst. keleivių. Bendrovė Palangos oro uoste veiklą pradėjo pernai balandžio 1-ąją, Kauno oro uoste – praėjusių metų birželio 4 d.

1995 m. įkurtos "Air Baltic" orlaivių parką šiuo metu sudaro 31 lėktuvas. Bendrovė tiesiogiai skraidina iš Vilniaus, Kauno, Palangos bei Rygos ir Talino.

Latvijos valstybei priklauso 52,6 proc., bendrovei "Baltijas aviacijas sistemas" – 47,2 proc. "Air Baltic" akcijų.