Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) konstatuoja, kad viešieji pirkimai dvokia korupcija. Kas antras konkursas buvo įtartinas, bet VPT nebesugebėjo užbėgti jiems už akių, nes sutartys su tiekėjais jau buvo sudarytos.

Skaičiai neguodžia

Šiemet VPT iš viso patikrino 307 viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė siekia maždaug milijardą litų. Kas antras konkursas organizuotas netvarkingai – aptikta vienokių ar kitokių pažeidimų.

Net ketvirtadalis (26 proc.) visų patikrintų atvejų perduota teisėsaugininkams. Mat įtariama, kad buvo padaryti nusikaltimai. Pernai pirkimo procedūras patikrinus leista tęsti 25 proc. atvejų, o teisėsaugai perduota vos 4,5 proc. VPT tirtų bylų.

Iš viso pareigūnams perduoti 77 pirkimo konkursų dokumentai. 73 bylas prašė patikrinti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), 4 pirkimų dokumentai STT ir Generalinei prokuratūrai perduoti tarnybos iniciatyva.

Daugiausia pažeidimų aptikta statybos, informacinių technologijų bei telekomunikacijų ir kitų paslaugų pirkimų srityse. Rimčiausi pažeidimai jau daugelį metų lieka tokie patys ir visiems žinomi – per griežtos sąlygos ar išskirtiniai specifiniai reikalavimai, kai atrodo, kad pirkimas skirtas tik vienam tiekėjui.

Vis dėlto skaidrėja?

Kad kelias iki viešųjų pirkimų skaidrumo dar labai tolimas, pripažįsta tiek VPT vadovas Vaidotas Jakštas, tiek ūkio viceministras Rimantas Žylius. Tačiau valdininkai rodo gerėjančius rezultatus – 61 proc. viešųjų pirkimų atliekami elektroniniu būdu. Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, 30 proc. sumažėjo pirkimų, kuriuose dalyvauja tik vienas tiekėjas. 15 proc. išaugo tiekėjų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, skaičius. 20 proc. išaugo vidutinis pirkimui pateikiamų pasiūlymų skaičius.

"Prisimenate, pernai, norėdami pavaizduoti Lietuvoje vykdomus viešuosius pirkimus, rodėme pajuodusį katilą ir naują, gražų bei perregimą garpuodį, kuris simbolizavo skaidrią viešųjų pirkimų sistemą, kurią siekiame sukurti. Tai dar netapo realybe, pažeidimų mastas dar yra didelis. Bet einame geru keliu", – vakar sakė R.Žylius.

Jis taip pat pridūrė, jog ministerija toliau spaus tarnybą, kad ši iš pasyvios taptų aktyvia – ne tik reaguotų į skundus, bet ir pati ieškotų rizikingų pirkimų, nagrinėtų juos ir bandytų užbėgti jiems už akių.

Pokyčiai jau matomi

Valdininkų darbus teigiamai įvertino ir iki šiol Lietuvos viešųjų pirkimų sistemą ir jos uždarumą kritikuodavęs "Transparency International" Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas.

"Per metus vykdoma apie 10–11 tūkst. viešųjų pirkimų. Taigi tie keli šimtai, kurie buvo ištirti, tikro vaizdo gali net neparodyti. Tačiau, palyginti su 2008 ar 2009 m., šioje srityje skaidrumo tikrai daugiau. VPT svetainėje jau skelbiami didžiausių perkančių organizacijų sąrašai. Gaila, kad piliečiai vis dar negali pamatyti vienos ar kitos perkančios organizacijos sutarčių ir konkursų sąlygų", – dienraščiui teigė S.Muravjovas.

Valdžia atsikalbinėja

Valdžia ne visada sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis ir ignoruoja jos nurodymus. Naujausias pavyzdys – premjero rezidencijos Turniškėse remontas.

VPT yra paskelbusi, kad rezidencijos remonto darbų pirkimas buvo atliktas netinkamai – pirkimo sąlygose esą nereikėjo nustatyti tokių griežtų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Dėl to sutartis esą turėtų būti nutraukta ir organizuotas naujas viešasis darbų pirkimas.

Tačiau Ministro pirmininko tarnyba vakar pareiškė nesutinkanti su VPT išvada. Tarnybos išvadose teigiama, kad VPT nepakankamai ir netiksliai išnagrinėjo visas aplinkybes. Vyriausybės atstovų teigimu, nepagrįstas yra teiginys, kad reikalavimai kandidatams buvo neproporcingi.

Rezidencijos statybos planai parengti 2006 m., tuo metu pasirašytos ir darbų sutartys. 2007–2008 m. darbų atlikta už 3,5 mln. litų. 2009-ųjų pabaigoje priėmus sprendimą baigti rezidencijos statybas, darbų kainos buvo peržiūrėtos ir sumažintos 220 tūkst. litų.

Premjero rezidencijos statyboms iš valstybės biudžeto nuo 2006-ųjų jau skirta daugiau nei puspenkto milijono litų, tačiau namas iki šiol nebaigtas atnaujinti.