Apie Klaipėdos bienalę pasakoja KKKC gidės ir edukatorės Jolanta Uktverytė ir Aurelija Ženčiauskė, kurios per ekskursijas ir edukacijas bienalės lankytojus supažindina su negirdėtomis Klaipėdos ir bienalėje eksponuojamo meno istorijomis. Juk vis dėlto tik gidas, tik edukatorius sužino viską iš pirmų lūpų – iš menininkų ir kuratorių.

Klaipėda iš šiuolaikinio meno perspektyvos

Ne kartą esame girdėję apie Klaipėdą kaip apie uostamiestį, kuriame svarbiausias traukos centras yra jūra. Kaip apie industrinį miestą, kuriame žmonės iš visos Lietuvos važiuoja poilsiauti. 

Tačiau ar dažnas prisimena, kad klaipėdiečiai savo vandenyse kovoja su nematomu priešu – plastiku, ir ta kova vyksta ne tik dabar, bet ir prieš 30 metų? Ar dažnas prisimena, kaip atrodė Klaipėda pokariu ir per šią perspektyvą įvertina, ką turi dabar? Ar dažnas pagalvoja, kokios anksčiau būdavo, o galbūt vis dar yra visuomenės normos?

„Dabar daug ką priimame kaip savaime suprantamą duotybę ir net nepagalvojame, kaip būdavo anksčiau ir kiek daug pasikeitė, – teigė KKKC edukatorė ir gidė Jolanta Uktverytė. – Klaipėdos bienalėje permąstome savo vertybes ir keliame klausimus apie šiuolaikinį pasaulį, kur link jis eina, kur link einame mes patys ir kaip keičiame savo aplinką. Menas yra lyg laidininkas, kuris išprovokuoja reakciją.“

Taigi čia slypi istorinis, ekonominis, ekologinis ir astronominis tranzitas, kuris susijęs su laiko tėkme. Atskleidžiama ir intymioji, seksualioji Klaipėdos pusė, o bienalėje eksponuojamose fotografijose įamžintas tas pokytis, kuriame galime atpažinti save: atsitiktiniai vaizdai iš renginių, prisiminimai iš pokario, Klaipėdos atkūrimo laikotarpio. 

Kitaip tariant, mes vaikščiojame tomis pačiomis Klaipėdos gatvėmis, tačiau anksčiau jos buvo kitokios, o bienalėje galėsite išvysti – kokios.

T. Stuko nuotr.

Išskirtiniai Klaipėdos bienalės akcentai

Ekskursijų bienalės lankytojams ir edukacijų moksleiviams metu KKKC gidės ne tik papasakoja apie bienalės eksponatus, bet ir aprodo erdves, kuriose jie padėti. Ekskursijos vedamos išskirtinai Parodų rūmuose, o edukacijos – po pirmąją Parodų rūmų pirmojo aukšto salę ir netoliese esantį Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetą. 

Paklaustos, kuo Klaipėdos bienalė yra ypatinga ir išsiskiria iš kitų meno renginių, KKKC gidės atsakė: „Visų pirma, tai yra išskirtinė proga patirti autentiškas Klaipėdos senamiesčio erdves, kurios alsuoja Klaipėdos dvasia. Kartais mokytojai, būdavo, skambindavo ir prašydavo aprodyti senąją Vydūno mokyklą. Taigi tokios erdvės pačios savaime yra vertybė. Ateityje galbūt jos bus dar kitokios, o mes būsime patyrę tiek dabartį, tiek praeitį.“

J. Uktverytė ir A. Ženčiauskė pridūrė, kad Klaipėdos bienalė yra išskirtinė ir tuo, kad joje galima pamatyti Čiurlionio fotografijų, o nedaug kas žino, kad Čiurlionis apskritai mėgo fotografuoti. 

Joje yra eksponuojama daug kūrinių iš privačių kolekcijų, nuotraukos iš visuomenei sunkiai prieinamų archyvų. Kai kurie eksponatai atkeliavo iš Venecijos bienalės ir kitų garsių parodų. Čia savo darbus pristato žymūs menininkai, kurie nedažnai atvažiuoja į Lietuvą.

Kas aktualu suaugusiems lankytojams, moksleiviams ir mokytojams?

„Klaipėdos bienalė nėra skirta pramogai, – nedaugžodžiavo J. Uktverytė. – Suaugusius lankytojus potyris sukrečia, ypač paskutinis bienalės kūrinys, kuris byloja apie pabaigą, o pirmasis lankytojus pasitinkantis eksponatas gan simboliškas. Mąstant perkeltine prasme – dulke esi, dulke ir virsi.“

Mąslumas yra viena iš pagrindinių parodos patirčių. Ypač jis kyla žiūrint į senas fotografijas. „Tai tam tikra melancholija, – teigė J. Uktverytė. – Kai kurios detalės, kaip Remigijaus Treigio fotografijose sklandantis rūkas, gerai pažįstamas tik klaipėdiečiams.“ 

Tuo tarpu moksleiviams įdomu pamatyti skirtingas meno erdves, tuo labiau kad VDA Klaipėdos fakultetas paprastai būna uždaras ne universiteto bendruomenei, ir apskritai susidurti su tokiu meno reiškiniu kaip bienalė, kuris, beje, Klaipėdoje vyksta pirmą kartą, taigi gali būti, kad daug moksleivių tokioje parodoje dar nebuvę.

Jiems bus įdomu pamatyti įvairių fotografijos technikų, fotografijos klasikų darbų, meną, sukurtą iš netradicinių, antrą kartą naudojamų žaliavų, ir sužinoti, kiek gi iš tikrųjų kainuoja menas?

Mokytojams iš edukacinės pusės Klaipėdos bienalė gali būti aktuali istorijos, gamtos mokslų, fizikos, astronomijos, literatūros ir dailės pamokose. Mokiniai yra skatinami mąstyti apie meną įvairiuose kontekstuose ir apie save meno kontekste. 

J. Balsevičiaus nuotr.

O ko klausia patys lankytojai?

KKKC gidės dalinasi, kad dažniausiai bienalės lankytojams kyla klausimų apie fotografijas, kodėl jos dominuoja parodoje, apie apšvietimą, kuris erdvėse yra parinktas blankus, kodėl nuspręsta naudoti tiek daug medžio, iš ko padaryti meno kūriniai ir, žinoma, kiek kas kainuoja.

Į visus klausimus galėsite gauti atsakymus ekskursijose Parodų rūmuose, kurios vyks spalio 17, 18 ir 31 d. (reikalinga registracija), ir edukacijose, į kurias mokytojai gali registruoti 5–12 klasių moksleivius el. paštu [email protected] arba telefonu +370 660 28657. Klaipėdos bienalė vyksta iki spalio 31 d.

KKKC gidė J. Uktverytė ekskursijas veda nuo 2010 metų, o edukacijomis užsiima nuo 2004 m. Dirba tiek su suaugusiųjų, tiek su įvairaus amžiaus vaikų grupėmis. Stažuojasi Lietuvoje ir užsienyje pagal „Erasmus+“ programą. Ekskursijų ir edukacijų metu siekia suteikti ne tik žinių, bet ir patirtį.

KKKC edukatorė A. Ženčiauskė ne vienerius metus dirbo su jaunimu ir gatvės sociokultūriniais projektais. Dabar ji veda edukacijas KKKC ir tikisi atskleisti centrą įvairiais, dar nepatirtais rakursais.

Registracija į ekskursijas spalio 17 ir 18 d.: https://forms.office.com/e/jR41rnrmqR

Registracija į ekskursiją spalio 31 d.: https://forms.office.com/e/6BBX7wjUaW

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Parodos atidarymo metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Daugiau informacijos: www.kkkc.lt

Bienalę finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė; Lietuvos kultūros taryba; Danijos meno fondas. 

Meninink(i)ų sąrašas: Gabrielė Adomaitytė, Matti Aikio, Bernardas Aleknavičius, Madeleine Andersson, Tekla Aslanishvili, Arūnė Baronaitė, Nina Beier, Vitalijus Butyrinas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Dovilė Dagienė, Vytautas Daraškevičius, „Doooooris“, Milda Drazdauskaitė, Irena Giedraitienė, Henrikas Gulbinas, Karla Gruodis, Vidmantas Ilčiukas, Agnė Jokšė, Edith Karlson, Joachim Koester, Algimantas Kunčius, Česlovas Lukenskas, Paulius Makauskas, Simon Dybbroe Møller, Paulina Mongirdaitė, Katja Novitskova, Vitalija Petraitytė, Rodion Petroff, Emilija Povilanskaitė ir Clara Schweers, Romualdas Požerskis, Liudvikas Ruikas, Janina Sabaliauskaitė, Julija Skudutytė, P. Staff, Marija Sučilaitė, Malka Sultan, Veronika Šleivytė, Virgilijus Šonta, Aske Tiberg, Viktor Timofeev, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas, Raimundas Urbonas, Lesia Vasylchenko ir kiti.   

Bienalės organizavimo komanda: Komisaras: Liudas Andrikis. Kuratorius: Valentinas Klimašauskas. Kuratoriaus asistentė: Viktorija Misiulė. Architektė: Gabrielė Černiavskaja. Prodiuserė: Žana Jegorova. Koordinatorės: Justina Trapokaitė, Gabija Savickaitė. Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas. Komunikacija: Dora Žibaitė. Edukacinės programos kuratorė: Daura Polonskytė. Edukatorės: Aurelija Šiuškaitė, Jolanta Uktverytė. Tekstų autorė: Banga Elena Kniukštaitė. Lietuvių kalbos redaktorė: Dangė Vitkienė. Vertėjai: Alexandra Bondarev, Paulius Balčytis. Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd. Techninis įgyvendinimas: Robertas Laugalys, Tomas Tarvydas, Vaclovas Leikus, Audronius Žemgulys, Rimantas Zaleckas. Apšvietimas: Justas Bø. 

Pagrindinis partneris: Šiuolaikinio meno centras (Vilnius).  

Partneriai: „Arlekinas“, Baroti galerija, „Forum Cinemas“, Šeiko šokio teatras, Prano Domšaičio galerija, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „LTG Infra“, Klaipėdos „Akropolis“, Viešbutis „Rėja“, „Meno avilys“, „Sinematika“, „Musangas“.  

Informaciniai partneriai: „Jūra / Meer / Sea“ , „Kultūros uostas“, „Kultūrpolis“, dienraštis „Klaipėda“.  

Rėmėjai: „Stemma Group“, „VMG group“, „Vakarų laivų gamykla“.  

Dėkojame: visiems dalyvaujantiems menininkams ir menininkėms, galerijai „Meno niša“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, MO muziejui, Lietuvos jūrų muziejui, Kupiškio etnografijos muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui, „Klaipėdos kultūros fabrikui“ (KUFA), Dainiui Raupeliui, Vasilijui Safronovui, Arūnui Balčiūnui, Mindaugui Žiliui, Vsevolodui Kovalevskij, Editai Arlauskei, Mikalojui Urbonui, Laimai Andriekienei.