Ankstyvi rytai, tingios popietės ar ilgi vakarai – vasara pats tinkamiausias laikas atsiversti knygą prie ežero ar Baltijos pajūryje, kur šiemet daugelis praleis daugiau laiko. Leidykla „Tyto alba“ rekomenduoja atostogų skaitinius visiems šeimos nariams.

Mamai – apie gyvenimo meną

Nusiavę batus sudėkite vieną šalia kito. Atsikelkite 15 minučių anksčiau. Išmeskite, ko nereikia. Šiuos nesunkiai įgyvendinamus, tačiau kasdienybę palengvinančius įpročius siūlo knyga „Paprasto gyvenimo menas“. Jei jaučiate, kad jūsų mintys sujauktos ir varginančios, o kasdienybė atrodo nuobodi ir nereikšminga, ši pasaulinio garso dzeno sodo meistro ir landšafto architekto, Kenkodži šventyklos dvasininko Shunmyo Masuno knyga – jums. Atlikdami paprastas kasdienes praktikas, išmoksite rasti laimę ne ieškodami išskirtinių patirčių, bet po truputėlį keisdami savo gyvenimą – taip iš naujo pajusite vidinę ramybę. Keisti gyvenimo būdą neturi būti sunku.

Tėčiui – apie klimato kaitą

Davido Wallace’o-Wellso „Negyvenama žemė“ skirta šiuo metu visame pasaulyje nepaprastai aktualioms klimato kaitos keliamoms problemoms. Ši knyga – aistringas, bauginantis, bet drauge ir keistai viltingas pasakojimas apie tai, kas vyksta planetoje. Tiksliau – apie tai, ką mes su ja padarėme. Knygoje negailestingai vardijamos visos žmonijos veiklos rūšys, turinčios neigiamą poveikį planetos ekosistemai, kuri dabar ima atsigręžti prieš mus pačius, kitaip sakant, kyla į kovą, galinčią trukti daug dešimtmečių, – kol mus sunaikins. Autorius vaizdžiai piešia, kaip padėtis galėtų dar pablogėti: katastrofiškos audros, sausros, potvyniai, miškų gaisrai, užterštumas, maras, ekonominė stagnacija ir karas. Autorius laikosi hipotezės, kad pokyčius išprovokavo žmogaus veikla – iš pradžių akivaizdžių faktų ignoravimu, o paskui – visos klimato sistemos neigimu. Išvadas kiekvienas Žemės gyventojas turėtų padaryti pats.

Senelei – romanas apie tarpukarį

1932-ieji, auksiniai Kauno laikai. Inos Pukelytės romane „Panelės iš Laisvės alėjos“ tiek lenkiškai kalbanti knygyno darbuotoja Zofija, tiek gražuolė žydaitė Rachelė, vykstanti vaidinti į Kauno žydų teatrą, puoselėja pačias gražiausias ateities svajones. Kaunas juk beveik mažasis Paryžius! Čia – teatras, meilė, džiazas, svaiginantys Rachelės karjeros planai ir Zofijos šeimyninės laimės vizija. Tačiau nei viena, nei kita nenujaučia, kokia trumpa bus jų laimė. Kaip greitai viską pakeis laikinąją sostinę užgulęs tamsus karo šešėlis ir kokius gyvenimą keičiančius sprendimus teks priimti... „Šis romanas – tai duoklė mano senelių kartai, kuri, patyrusi du pasaulinius karus, dėl dvasinių traumų ir politinių persekiojimų taip ir negalėjo deramai perduoti savo tragiškų istorijų vaikaičiams“, – teigė knygos autorė.

Seneliui – antikinis detektyvas

Danilos Comastri Montanari „Saugokis šuns“ – tai intriguojančio detektyvinio siužeto, patrauklaus pagrindinio veikėjo ir gyvai rekonstruotos istorinės aplinkos derinys. Roma, 44-tieji metai po Kristaus. Senatorius Publijus Aurelijus Stacijus – ne tik gerbiamas patricijus, besimėgaujantis visais gyvenimo Romoje pranašumais ir besirūpinantis savo domus klestėjimu. Jo aštri akis ir nenuilstamas protas nesnaudžia: senatorius pastebi dalykus, kurių nemato niekas kitas.

„Saugokis šuns“ – taip buvo rašoma prie įėjimo į romėnų namus; toks užrašas po mozaika puikavosi ir prie provincijos turtuolio Gnėjaus Plaucijaus namo, pas kurį po atostogų Bajose kaip tik ketino paviešėti Publijus Aurelijus Stacijus. Tačiau vos tik atvykus viešnagę aptemdo baisi žinia: pirmagimis Plaucijaus sūnus Atikas įkrito į murenų baseiną ir žuvo. Siaubinga mirtis sukelia įtarimų. Tačiau padėtis dar paaštrėja radus ypatingą žiedą, po kurio akimi slypi keista pranašystė. Joje sakoma, kad trys šeimos atžalos pražus dėl žuvų, paukščių ir vabzdžių... Publijus Aurelijus Stacijus privalo išpainioti šį intrigų, troškimų, pavydo ir neapykantos rezginį, kad visi suprastų, ko iš tikrųjų reikia saugotis.

Sesei – apie gyvūnų miegą

Ar teko matyti miegantį slieką? Kas pramiega visą dieną? Kodėl briedžiui nereikia namų? Mylimas ir puikiai pažįstamas gamtininkas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius kviečia pažvelgti, kaip miega gyvūnai. Smarkiai nustebsite! Gyvūnams poilsis ir miegas nepaprastai svarbūs: lemia gerą nuotaiką, suteikia sveikatos ir žvitrumo. Ilsisi jie visi skirtingai. Vien arklys gali miegoti keliais būdais. Kai kurie snaudžia ar miega net po keliolika valandų per parą. Gali būti, kad miegodami sapnuoja, tik mums apie tai sunku sužinoti. Kai žinosime, kaip gyvūnai miega, niekada jų be reikalo nepažadinsime. Beje, į gyvūnų pasaulį S.Paltanavičius knygoje „Kaip miega gyvūnai“ nukelia puikios Marijos Smirnovaitės iliustracijos.

Broliui – istorinė kelionė laiku

Vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, jauniesiems skaitytojams geriausiai žinomas kaip detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ autorius Tomas Dirgėla naujausioje knygoje „Vytautas Didysis Žalgirio arenoje“ kviečia keliauti laiku! Trakų pilyje įvyko neįtikėtinas dalykas – iš praeities į savo sodybą dabartyje atkeliauja pats Vytautas Didysis. Ieškodamas dingusios karūnos, kunigaikštis netikėtai susidraugauja su Matu ir Ema. Netrukus paaiškėja, kad paskui Vytautą atkeliavo ir jo pusbrolis Jogaila, ketindamas sužlugdyti giminaičio planą. Į kovą stoja ne tik kilmingi pusbroliai, bet ir geriausi draugai – Matas ir Feliksas. Ar draugystė nugalės? Ar tikrai verta keisti Lietuvos istoriją?..

„Rašydamas šią knygą, daug domėjausi Vytauto Didžiojo laikais, tačiau pasakojimo nenorėjau perkrauti faktais, nes siekiu vaikus sudominti, užkabinti, kad mūsų senovės istorija pradėtų domėtis patys, – sakė T.Dirgėla. – O man turbūt labiausiai įsiminė istorinis Vytauto Didžiojo pabėgimas iš Jogailos nelaisvės apsimetus moterimi. Jei iki Žalgirio mūšio Vytautas būtų pamiršęs persirengti, karo lauke kryžiuočiai, pamatę tokius pokyčius, tikriausiai būtų kaip reikiant nustebę.“