Bienalė „Jaunieji Europos kūrėjai“: ateitis, kuriai reikia dėmesio | Diena.lt

BIENALĖ „JAUNIEJI EUROPOS KŪRĖJAI“: ATEITIS, KURIAI REIKIA DĖMESIO

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose iki balandžio 17 d. veikianti 2013–2015 metų Jaunųjų Europos kūrėjų bienalės paroda lankytojams yra galimybė pamatyti jauno Europos meno panoramą, rengėjams – nuolatinis iššūkis, o dalyviams – proga užtikrinti plačią bei ilgalaikę kūrybos sklaidą, kuri neretai paskatina naujus gyvenimo ir kūrybos kelio vingius.

Atradimai ieškant savęs

Parodoje eksponuojami 48 menininkų iš 8 Europos valstybių darbai, KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus pastebėjimu, atspindi madingas šiuolaikinio meno tendencijas ir įgyvendina dalyvių gretose bene populiariausią pretekstą užsiimti kūryba ir viešai eksponuoti jos rezultatus – savęs ieškojimą.

Bienalės atidaryme dalyvavęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pridūrė, jog šiuo atžvilgiu ypač smagu, kad ieškodami savęs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių kūrėjai atranda Klaipėdą.

Bienalės forpostu Baltijos pakrantėje džiaugiasi ir bienalės generalinis kuratorius Andrea Ponsini.

Prancūzijoje gyvenantis italas Parodų rūmų pavadinimą lietuviškai taria be klaidų: nuo 2000 metų rengiamame projekte Klaipėda dalyvauja nuo 2006-ųjų ir šiuo metu yra viena iš seniausių bienalės partnerių, kurių sudėtis nuolat keičiasi.

Lietuvių įžvalgos – instaliacijose

Šiuosyk bienalėje dalyvauja šeši Lietuvos meno ambasadoriai: Jonas Aničas, Rūta Butkutė, Vilma Samulionytė, Tadas Šarūnas, Raimonda Sereikaitė ir Andrius Svilys.

Dauguma šalies atstovų savo įžvalgas plėtoja video- bei erdvinėmis instaliacijomis, kuriose sujungia įvairias struktūras: nuo spalvinių bei garsinių iki loginių, yra ir pasitelkusiųjų fotografiją.

Anot T.Šarūno, bienalė suteikė galimybę užtikrinti ilgesnį meno kūrinio gyvavimą.

„Lietuvoje viešinimo institucijų nėra daug. Pristačius kūrinį keliose galerijose, jis, vaizdžiai tariant, keliauja į sandėliuką. O ši bienalė kelia gana laisvus reikalavimus kūriniams ir suteikia jiems matomumo dar dvejus metus. Pamaniau, jog tai – gera galimybė“, – sakė menininkas.

Be Prancūzijos Montružo, kur ir buvo inicijuota bienalė, ir Klaipėdos miestų, 2013–2015 metų renginyje dalyvauja Amarantė (Portugalija), Budapeštas (Vengrija), Hamburgas (Vokietija) ir net keturi nauji partneriai: Figeresas (Ispanija), Komas (Italija), Mastrichtas (Nyderlandai) bei Briuselis (Belgija).

Kurie nori rizikuoti

„Bienalė vyksta jau 10 metų, ir ilgainiui iš mažesnių miestų mes keliamės į didesnius. Naujų partnerių mažėja, bet tie, kurie prisijungia prie mūsų, yra ne tik rimti bei patikimi, bet ir pasiruošę vykdyti meno sklaidą priimdami iššūkį populiarinti jaunuosius menininkus. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau organizatorių, kurie nori rizikuoti – juk tai nėra pripažintų meno vertybių parodos, į jas kebloka pritraukti publiką ir spaudą“, – problematika dalijosi A.Ponsini.

Šis darbas, anot jo, yra sudėtingas, bet ir teikiantis didelį pasitenkinimą, stebint menininkų augimą bei kontaktų plėtrą.

Projekte dalyvaujančiose šalyse 2012-aisiais pradėtoms nacionalinėms menininkų atrankoms buvo pateikta iš viso daugiau kaip 6000 kūrėjų paraiškų.

Anot A.Ponsini, renginiu aktyviai domisi Kroatija, Slovėnija, plėtojamas bendradarbiavimas su Latvijos bei Estijos institucijomis.

Šįkart bienalėje yra daug videodarbų, anksčiau, pasak organizatorių, dominuodavo instaliacijos ir fotografijos.

„Įdomu tai, kad bienalę rengia devyni skirtingi kuratoriai, tačiau visuomet išryškėja koks nors bendras dalykas, vieninga tendencija“, – sakė A.Ponsini.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS