Liepos 11-14 d. Klaipėdoje rengiamas II-asis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, pristatantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros reiškinius – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus.

Lankytojų laukia apie 50 renginių, kur atsiskleis 15 vertybių, įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus, iš Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, Lietuvos. Šių metų festivalis atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tradicijas: su 12 vertybių  lankytojai galės susipažinti iš arčiau. Festivalį organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, remia Lietuvos kultūros taryba. 

Kryždirbystė ir sutartinės – Lietuvos šviesuliai ketvirtadienio programoje

2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.  „Lauksnos“  siekia ne tik pristatyti kryždirbystės tradiciją, tačiau ir atkreipti dėmesį į regioninius šios tradicijos bruožus, išryškinant Mažosios Lietuvos išskirtinumą. Liepos 11 d., festivalio svečiai turės galimybę susipažinti su kaltinių geležies kryžių statymo tradicija, dalyvaudami muziejininko kalvio Dionyzo Varkalio vedamose ekskursijose po Kalvystės muziejų. Būtina išankstinė registracija tel. (8-46) 312113.

Tą patį vakarą Klaipėdos piliavietėje Rytinėje kurtinoje vyks net du renginiai skirti lietuvių polifoninėms dainoms – sutartinėms, kurios UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė 2010 m. 18.00 val. Nuo Klaipėdos piliavietės pylimų susišauks ragų sutartinės, iki Šiaurinės kurtinos kiemo lydės kankliuojamų sutartinių garsai, o kieme balsais ir skudučiais sutars gausus sutartinių atlikėjų ratas: „Čiulbutė“ (Ignalina), „Laukis“, „Trys keturiose“ (Vilnius), „Linago“, „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai). 19.00 val. jungtinis folkloro grupės „Šalavija“ ir „Girių dvasios“ (Vilnius) projektas kvies patirti sutartinių ir elektroninės muzikos sintezę.

20.00 val. pirmos festivalio dienos programą užbaigs svečių iš Indijos – grupės  „Sabrang“ koncertas.

Teatro aikštė pulsuos karščiu

Didžioji dalis festivalio „Lauksnos“ renginių vyks Teatro aikštėje. Čia lankytojai išvys didžiuosius koncertus, dalyvaus dirbtuvėse, edukacijose, filmų peržiūrose ir kt. Penktadienio, liepos 12 d.,  vakarą nušvies didysis 19.00 val. koncertas „Lauksnų sietynas“.  Sietyno šviesuliai: albanų liaudies izopolifoninės muzikos atlikėjai „Bilbili“, Dnipro regiono kazokų dainų saugotojai „Volodar“ (Ukraina), grojimo airišku dūdmaišiu virtuozas Chrisas McMullanas (Airija), Prancūzijoje grojimo armėnų duduku tradiciją saugantys „Arsava“ trio, Radžastano kalbelijos muzikos bei šokio atlikėjai „Sabrang“ (Indija) bei sutartinių atlikėjai iš visos Lietuvos.

Šeštadienį žiūrovų 19.00 val. laukia ugningas vienos populiariausių tango grupių pasaulyje „El Cachivache“ (Argentina) kvinteto koncertas. Grupė, neretai pavadinama tango pankais, kartu su šokėjais Majo Martirena (Urugvajus) ir Rodrigo Fonti (Argentina)  pristatys UNESCO saugomą  tango tradiciją. Po koncerto vyks tango šokių vakaras milonga, kuri yra neatsiejama tradicijos dalis.

Penktadienį ir šeštadienį, 22.00 val. festivalis kviečia panirti į „Nakties polifoniją“. Polifoninio dainavimo tradicijas bus galima išgirsti Dramos teatro Didžiojoje scenoje.

„Lauksnų“ programoje pirmą kartą pristatoma lėlių teatro tradicija. Sicilijos brolių Napolių lėlių teatras „Opera dei Pupi“ kviečia į senoviniais siužetais paremtus pasirodymus, kuriuose bus galima pamatyti  tradiciją pristatančios brolių Napolių šeimos  kolekcines lėles. Spektakliai vyks Šiauriniame rage liepos 12 d. 17.00 val., Teatro aikštėje liepos 13 d. 12.00 ir 14 d. 14.00 val. Dirbtuvės, kur bus išsamiau supažindinama su tradicija, vyks liepos 14 d. 13.00 val.  Didžiojoje scenoje.

Amatų tradicijos parodose ir dirbtuvėse

Liepos 11-13 d. 12.00-18.00 val. Etnokultūros centre veikiančioje Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų parodoje bus galima išsamiau susipažinti su sodų tradicija, dalyvauti vėrimo dirbtuvėse – šį amatą demonstruos ir sodų vėrimo paslapčių mokys Marija Liugienė, Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė ir kt.  Liepos 12 d. 12.00 val. Dramos teatro fojė atidaroma  ir festivalio metu veiks Krokuvos prakartėlių (szopka) paroda. Iš Lenkijos atvyksiantys prakartėlių meistrai ves dirbtuves, kur klaipėdiečiai ir miesto svečiai suvieniję jėgas pagamins bendrą prakartėlę.  Festivalio metu didžiojoje scenoje bei Amatų miestelyje  bus pristatomi UNESCO saugomi tradiciniai amatai: Zmijanjės regiono siuvinėjimas (Bosnija ir Hercegovina), szopka, Krokuvos prakartėlių tradicija (Lenkija), blaudruck/modrotisk/kékfestés/modrotlač, tekstilės marginimas ir indigo dažymas Europoje (Vengrija), kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (Lietuva). Amatų miestelyje, kuris sups Teatro aikštę, dalyvaus ir apie 100 geriausių Lietuvos amatininkų, kultūros paveldo žinovų, rekonstruktorių, jie pristatys savo puoselėjamus amatus, demonstruos procesą, patikusius dirbinius bus galima įsigyti. Veiks Lietuvos kulinarinio paveldo zona, kurioje bus prekiaujama tradiciniais skanumynais.

Dėmesys Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybėms

Festivalio metu pristatomas nuo 2008 m. kuriamas ir kasmet pildomas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kurio sudarytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. „Lauksnos“ kviečia susipažinti su Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašu, kurį šiuo metu sudaro 22 vertybės. Renginių, dirbtuvių metu artimiau susipažinsite su 12 tradicijų: Kauno marių užlietų kaimų dainavimo tradicija, pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, Biržų krašto sutartinėmis, šiaurės rytų aukštaičių muzikavimu Peterburgo armonika, muzikavimu bandonija Tauragės krašte, lopšinių ir vaikų migdymo, polkos tradicijomis, Kupiškėnų vestuvėmis, lietuviškomis ristynėmis, senovinio stintelių ir seliavų gaudymo ant Baltųjų Lakajų ežero, šiaudinių sodų vėrimo bei verbų rišimo tradicijomis.

Festivalio metu Mažojoje scenoje bus siūloma unikali galimybė prisiminti ir virtualios realybės pagalba vėl išgyventi dainų šventės „Vardan tos... “ bendrystę. Tai patirsim virtualiai kartu giedodami Tautišką giesmę, su tūkstantine minia dainuodami Dainų dienoje, grožėdamiesi Folkloro dienos įvykiais. Kas ketverius metus rengiama Dainų šventė yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

PROGRAMA

LIEPOS 11 D., KETVIRTADIENIS

ETNOKULTŪROS CENTRAS (Daržų g. 10)

12.00–16.00 Dirbtuvės. Šiaudinių sodų tradicija

MLIM KALVYSTĖS MUZIEJUS (Šaltkalvių g. 2)

16.00, 17.00 Kryždirbystės tradicijos pristatymas ir ekskursijos. Registracija tel. (8-46) 312113

KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS ŠIAURINĖ KURTINA (Priešpilio g. 2)

18.00 Sutartinių ratas. „Čiulbutė“ (Ignalina), „Laukis“, „Trys keturiose“ (Vilnius), „Linago“, „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai)

19.00 Sutartinių ir elektronikos pynės. „Girių dvasios“ ir „Šalavija“ (Vilnius)

KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS RYTINĖ KURTINA (Priešpilio g. 2)

20.00 „Sabrang“ (Indija) koncertas

LIEPOS 12 D., PENKTADIENIS

TEATRO AIKŠTĖ

10.00–22.00 Amatų miestelis

DIDŽIOJI SCENA (Teatro a.)

12.30 Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado pristatymas

13.00 Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje (filmas „Ūcia lylia“)

14.00 Šiaudinių sodų tradicija (filmas „Dangaus sodai“)

16.00 Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija. „Samylų senolės” ir vaikaičiai (Kauno r.)

17.00 Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime. Žiūrų folkloro ansamblis (Varėnos r.)

19.00 Lauksnų sietynas. Didysis koncertas

21.00 Šokių tradicijos: „nijemo kolo“, tylusis Dalmatijos krašto ratelinis šokis (Kroatija), „kolo“, tradicinis liaudies šokis (Serbija)

22.00 Polka Lietuvoje. „Poringės“ ir „Nalšia“ (Vilnius)

MAŽOJI SCENA (Teatro a.)

12.00–19.00 Virtualios realybės pramoga. Lietuvos šimtmečio dainų šventė

Dirbtuvės. 13.00 Šiaudinių sodų vėrimas 14.00 Lopšinės ir žaidinimai 15.00 Instrumentinės sutartinės 16.00 Tinklo mezgimas 17.00 Verbų rišimas 18.00 Muzikavimas Peterburgo armonika

DRAMOS TEATRO FOJĖ (Teatro g. 2)

12.00 Krokuvos prakartėlių (szopka) parodos atidarymas

12.30–14.00 Dirbtuvės. Prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija)

DRAMOS TEATRO DIDŽIOJI SALĖ (Teatro g. 2)

22.00 Nakties polifonija. Chrisas McMullanas (Airija), „Arsava“ trio (Armėnija-Prancūzija), „Sabrang“ (Indija)

ETNOKULTŪROS CENTRAS (Daržų g. 10)

12.00–18.00 Dirbtuvės. Šiaudinių sodų tradicija

ŠIAURINIS RAGAS (Danės g. 1)

16.00 Koncertas.  „Volodar“ (Ukraina), „Milan Begović“ (Kroatija)

17.00 Spektaklis „Agrikano ir Orlando dvikova“. Brolių Napolių lėlių teatras (Italija)

LIEPOS 13 D., ŠEŠTADIENIS

TEATRO AIKŠTĖ

10.00–22.00 Amatų miestelis

11.00 Koncertas. „Poringės“, „Nalšia“ (Vilnius), „Milan Begović“ (Kroatija)

DIDŽIOJI SCENA (Teatro a.)

12.00 Spektaklis „Orlando iššūkis Don Kiarui“. Brolių Napolių lėlių teatras (Italija)

15.00 Amatų tradicijos: tekstilės marginimas ir indigo dažymas Europoje (Vengrija), prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija), Zmijanjės siuvinėjimas (Bosnija ir Hercegovina)

16.30 Dainuojamosios tradicijos: albanų liaudies izopolifoninė muzika (Albanija), Dnipro regiono kazokų dainos (Ukraina)

17.30 Instrumentinės tradicijos: dudukas ir jo muzika (Armėnija), grojimas airišku dūdmaišiu (Airija)

19.00 Tango tradicija. Koncertas. „El Cachivache“ kvintetas (Argentina), šokėjai Majo Martirena (Urugvajus) ir Rodrigo Fonti (Argentina)

MAŽOJI SCENA (Teatro a.)

12.00–16.00 Virtualios realybės pramoga. Lietuvos šimtmečio dainų šventė

Dirbtuvės. 12.00 Muzikavimas bandonija 13.00 Verbų rišimas 14.00 Tinklo mezgimas 15.00 Šiaudinių sodų vėrimas

20.30 Tango tradicija. Milonga. TDJ Vito Venturino (Argentina)

DRAMOS TEATRO FOJĖ (Teatro g. 2)

14.00–16.00 Dirbtuvės. Prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija)

DRAMOS TEATRO DIDŽIOJI SALĖ (Teatro g. 2)

22.00 Nakties polifonija. „Trys keturiose“ (Vilnius), „Bilbili“ (Albanija), „Volodar“ (Ukraina)

ETNOKULTŪROS CENTRAS (Daržų g. 10)

12.00–18.00 Dirbtuvės. Šiaudinių sodų tradicija

LIEPOS 14 D., SEKMADIENIS

TEATRO AIKŠTĖ

10.00–20.00 Amatų miestelis

11.00 Koncertas. „Bilbili“ (Albanija) „Vuk Stefanovic Karadzic“ (Serbija)

DIDŽIOJI SCENA (Teatro a.)

12.00 Festivalio ekranas. Tradicijos „Lauksnose“

13.00 Dirbtuvės. „Opera dei Pupi“, Sicilijos lėlių teatras (Italija)

14.00 Spektaklis „Agrikano ir Orlando dvikova“. Brolių Napolių lėlių teatras (Italija) 

15.30 Festivalio ekranas. Tradicijos „Lauksnose“

16.30 Dirbtuvės. Indijos šokiai. „Sabrang“ (Indija)

18.00 Svečių atsisveikinimo koncertas

MAŽOJI SCENA (Teatro a.)

11.00–16.00 Lietuviškos ristynės

DRAMOS TEATRO FOJĖ (Teatro g. 2)

14.00–16.00 Dirbtuvės. Prakartėlių (szopka) tradicija Krokuvoje (Lenkija)

DRAMOS TEATRO DIDŽIOJI SALĖ (Teatro g. 2)

15.00 Kupiškėnų vestuvės. Spektaklis „Vesėlios anoj šaly“. „Kupkėmis“ (Kupiškis)

FESTIVALIO PARODOS

DRAMOS TEATRO FOJĖ (Teatro g. 2)

KROKUVOS PRAKARTĖLĖS (SZOPKA)

Atidaryta V–VII: 12.00–20.00

ETNOKULTŪROS CENTRO SALĖ (Daržų g. 10)

MARGARITOS MACIJAUSKIENĖS šiaudiniai sodai

Atidaryta IV–VI: 12.00–18.00

VISI RENGINIAI NEMOKAMI

Esant blogam orui, galimi nežymūs programos pakeitimai