Istorija – unikali

Žiūrovai ne tik išgirdo retus Klaipėdos krašto kino istorijos fragmentus, bet ir pamatė filmų ištraukas, senas istorines nuotraukas, o svarbiausia – dalyvavo tikrame dialoge apie to meto kino kultūrą bei Holivude sužibėjusias iš Klaipėdos kilusių žmonių biografijas.

„Geras kinas yra sudėtinga meno rūšis, todėl, kad naudoja daugybę meno kalbų, kurios geba išreikšti daug egzistencinių prasmių. Kai aš einu į kiną, kiekvienas kadras man visada kelia asmenines asociacijas – eidamas gatve aš irgi visur ieškau kino, nes jis transliuoja tai, kas svarbiausia, ką būtina suvokti ir įtraukti į visą žmogaus esybę. Juk tai bene vienintelis menas, kuris išspaudžia ne tik juoką, bet ir ašaras“, – teigė Klaipėdos kino klubo „8 1/2“ įkūrėjas K. Meškys, jau dešimt metų buriantis kino gurmanų bendruomenę.

Renginio metu buvo pristatyta ir K. Meškio rengiama knyga „Klaipėdos krašto kinas. Faktai. Vardai. Kontekstai“ – tai bandymas įamžinti reikšmingus uostamiesčio kino kultūros faktus, svarbius žmones ir miesto krašto kino raidą.

Būsimosios knygos autorius neslėpė, kad įkvėpimas parašyti knygą atėjo labai netikėtai.

„Rašiau scenarijų filmui „Anikė. Meilės istorija“ ir dirbdamas su archyvais užkliuvau už man įdomių pavardžių – supratau, kad Klaipėdos krašto kino istorija yra labai unikali ir jos neįmanoma apeiti, todėl ir nusprendžiau pasidomėti istoriniais faktais ir asmenybėmis išsamiau“, – pasakojo K. Meškys.

Susidomėjo: į renginį atvyko ne tik kino mylėtojai, bet ir tie, kurie norėjo susipažinti su Klaipėdos kino istorija. / „Facebook“ grupės „Klaipėdos kino biuras“ nuotr.

Keičia internetas

Pasak kino tyrėjos, viešnios iš Vilniaus S. Žalneravičiūtės, senasis kinas – tai ne vien istorija, bet ir būdas suprasti dabartį.

„Man įdomu žiūrėti praeities kiną ir pagalvoti – ar jis man rezonuoja? Filmai keičiasi, mes keičiamės, tačiau kai kurie filmai gali ilgam įstrigti atmintyje – būna, kai žiūriu tą patį filmą daugiau nei keletą kartų“, – teigė S. Žalneravičiūtė.

Kino klubas „8 1/2“, kuris glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos kino biuru, jau ne pirmus metus kelia edukacijos tikslus.

„Kino seansų, kurie vyksta vieninteliame Klaipėdos nišiniame kino teatre „Arlekinas“, pasiūla yra tikriems kino gurmanams, kurie nori kitokio kino nei to, kurį galėtų pamatyti bet kuriame komerciniame kino teatre. Kino klubas „8 1/2“ yra klaipėdietiškas produktas, tad manau, kad būti nišiniais yra tam tikras išskirtinumas ir kultūros dalis – norisi tuo tikėti ir toliau“, – tvirtino Klaipėdos kino biuro direktorė Rūta Petniūnaitė.

Bet koks kinas padeda mąstyti, nes jis moko žmones, kaip reikia gyventi ir išgyventi, pasidalinti gyvenimo patirtimi – man kinas yra prasmių prasmė.

Pasak kino tyrėjos S. Žalneravičiūtės, svarbu, kad žmonės suvoktų, kas yra geras kinas ir kokia yra jo prasmė, nes šiais laikais atsiranda vis daugiau platformų internete, ir tai keičia kino salių paklausą.

„Žmonės dažniau renkasi žiūrėti kiną namie, patogiai, kai niekur nereikia eiti, užuot atėję į kiną, – jiems tai tampa įpročio dalimi, o socializacijos svarba mažėja. Anksčiau būdavo bendruomenė, kai skirtinguose miestuose žmonės žiūrėdavo tą patį kiną ir diskutuodavo“, – pažymėjo S. Žalneravičiūtė.

Jaunimo – vienas kitas

Anot K. Meškio – kinas yra apie ne tik pasaulio, bet ir apie savęs pažinimą.

„Bet koks kinas padeda mąstyti, nes jis moko žmones, kaip reikia gyventi ir išgyventi, pasidalinti gyvenimo patirtimi – man kinas yra prasmių prasmė“, – atviravo K. Meškys.

Kino tyrėjai pripažįsta, kad į šį renginį susibūrė nemažai klaipėdiečių, tačiau jaunimo tarp jų – vos keletas.

Pasak kino biuro direktorės R. Petniūnaitės, taip yra todėl, kad didelė dalis jaunimo gyvena greito turinio vartojimo metu, todėl išlaikyti jų dėmesį klasikiniam kinui yra iššūkis.

„Jauna auditorija yra sunkiausia auditorija, nes didžioji dalis jaunimo veikiausiai domisi tuo, kas yra populiaru, – šiuolaikinių techninių galimybių dėka sukuriami įspūdingi vaizdai bei efektai. Tai yra technologijų pažanga, galimybių ir įvairovės laikmetis, o senas kinas yra visai kitokio kalibro dalykas, ypač tarpukario kinas. Jame vyrauja kitokia estetika, praėjusio laiko atspindžiai, kurie būtų įdomūs ne tik kinu, bet ir istorija besidomintiems“, – pažymėjo R. Petniūnaitė.

Nepaisant iššūkių, kino kultūra Klaipėdoje pamažu atgyja – atsiveria viešosios erdvės piliavietėje, Teatro aikštėje, grįžta kinas po atviru dangumi, vyksta „Sidabrinės gervės“ kino seansai.

Piliavietėje įveiklinta erdvė su Baltuoju ekranu, vyksta „Kino pavasario“ renginiai, o rugpjūtį įvyks ir klaipėdietiška iniciatyva „Klaipėdos skrynai“, kuruojama Sergejaus Bezuglovo.

„Šiais metais kino sklaidos atžvilgiu tikrai jaučiamas labai didelis pagyvėjimas. Tiesa, mūsų, kaip Klaipėdos kino biuro, viena pagrindinių krypčių yra pritraukti kuo daugiau gamybos produktų, kino kūrėjų ir reklamos kūrėjų į Klaipėdos regioną. Šį mėnesį vyko režisieriaus Ado Burkšaičio trumpo metro filmavimai Palangos „Auskoje“, ir kiekvienu kino projektu mes linkę didžiuotis. Norime parodyti, kad Klaipėdoje yra ir kino gamybos procesų, o kino, reklamos kūrėjus, prodiuserines kompanijas, planuojančius įgyvendinti savo projektus Vakarų Lietuvoje, norime padrąsinti dalintis, nes kino Klaipėdoje yra, ir kiekvieną kartą norisi apie tai nešti kuo ryškesnę žinią“, – tvirtino R. Petniūnaitė.

Kino klubo, kurio šių metų veikloms dalinį finansavimą skyrė Lietuvos kino centras, atstovai kviečia klaipėdiečius ir kino kultūrai neabejingus miesto svečius aktyviai dalyvauti ir kituose būsimuose renginiuose.

Artimiausias kino klubo renginys numatomas rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje – vyks filmo „Tolimi būgnai“ peržiūra, o vėliau klubas svečiuosis ir regionuose – Šilutėje, Nidoje, Palangoje.