Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) rengiasi įteikti dovaną jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai – sakmę apie Mėmelburgą, kuri bus rodoma piliavietėje.

Kaip pranešė KVMT, antrus metus teatro organizuojamas Klaipėdos festivalis miesto 770-ąjį gimtadienį rugpjūčio 1 dieną pažymės Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjera.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statyti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Kaip rašoma pranešime, anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu.

Teatralizuotoje programoje metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Eisena, stilizuotai atkartojanti Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, pajudės iš Klaipėdos senamiesčio. Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai drauge su oratorijos atlikėjais keliaus į Klaipėdos piliavietę, atskirose stotelėse rengdami interaktyvius vaidinimus, kuriuose bus kviečiami dalyvauti miesto gyventojai bei svečiai.

Eiseną lydės Karinių jūrų pajėgų orkestras, atliksiantis kompozitoriaus Alvido Remesos specialiai šiai eisenai kuriamus stilizuotus viduramžių šaukinius. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitars Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai.

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono, pasauliečio Alvido Remesos. Libreto autorius – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis brolis Sigitas Benediktas Jurčys. Oratorijos atlikimą vainikuos miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleisiantis jo valią ateities kartoms.

„Klaipėda kilo ne iš uosto, bet iš bažnyčios, šventovės, vienuolyno. Klaipėdą laikyčiau liberaliausiu Lietuvos miestu, atlaikiusiu nelengvą istorinės kaitos laikotarpį“, – sako A. Remesa.

Anot jo, remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vienuolis Heinrichas Liucelburgietis, XIII amžiuje būdamas Kuršo vyskupu, ne tik prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, bet ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva.