KLAIPĖDIEČIAMS – APIE J. BUDRIO ATSIMINIMUS

Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Budrio atsiminimai apie svarbiausius Lietuvai tarpukario įvykius yra unikalus šaltinis. Jie įdomūs ne tik profesionaliems istorikams, bet ir visiems, besidomintiems mūsų valstybės nesena praeitimi.

Jau ketvirtadienį 17.30 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) galima bus dalyvauti pirmajame viešame knygos „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“ pristatyme.

Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojas Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas ir talkinęs ją rengiant profesorius Vygantas Vareikis.

Šie metai yra paženklinti Jono Budrio sukakčių – gegužės 10 d. sukako 135 metai nuo jo gimimo, o rugsėjo 1 d. – 60 metų nuo mirties.

2023-ieji Seimo nutarimu Lietuvoje buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, į Tėvynę iš Čikagos grįžo ir uostamiestyje buvo iškilmingai perlaidoti J. Budrio ir jo žmonos Reginos palaikai.

Naują knygą jos sudarytojas dr. V. Safronovas vadina bandymu įgyvendinti paties J. Budrio sumanymą.

„Klaipėdos prijungimą J. Budrys iki gyvenimo pabaigos laikė didžiausiu savo gyvenimo nuopelnu, parašė apie tai virtinę atsiminimų, bet tik dalis jų buvo skirti platesnei auditorijai. Gyvenimo saulėlydyje jis ketino papasakoti daugiau ir atviriau, bet to padaryti nebespėjo“, – leidinio anotacijoje rašo autorius.

Gausiai iliustruotoje 360 puslapių knygoje, kurią išleido Klaipėdos universiteto leidykla, publikuojami visi šiandien žinomi J. Budrio atsiminimai, surinkti publikacijų, archyvų, bibliotekų ir muziejų.

J. Budrys juose atsiskleidžia kaip talentingas pasakotojas, besidalijantis su skaitytojais gausybe mažai žinomų detalių.

Knyga skaitytojams į J. Budrio atsiminimus leis pažiūrėti ir kritiškai. Buvusio Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijos vado ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus pasakojimą knygoje papildo išsamūs V. Safronovo įvadai ir komentarai, kuriuose tikslinami faktai, pateikiama papildoma informacija ir atskleidžiama, kaip pats J. Budrys tapo pasakojimo apie Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos kūrėju.

Šį darbą recenzavęs Vilniaus universiteto istorikas dr. Kęstutis Kilinskas teigė: „Knyga suteikia skaitytojui intelektualinę piligrimystę ne tik po Klaipėdos kraštą, jo prijungimo istorijos dienas, ji atskleidžia ir J. Budrio individualios atminties perspektyvą, santykį su atmenamais įvykiais, jų kaitą, pastangas pasakojimą skleisti bei perduoti, išsamiai pristato iki šiol menkai žinomus jo asmeninius ir šeimos biografijos vingius. Knygoje pateikta medžiaga puikiai subalansuota ir mokslo profesionalams, ir plačiam tautos bei valstybės istorija besidominčių asmenų ratui“.