Penktadienio vakarą Klaipėdoje įteikta 29-oji Ievos Simonaitytės premija. Šiemet jos laureatu tapo rašytojas prof. Rokas Flick. Premija įteikta už romaną „Emma, pastoriaus duktė“. Septynių vertintojų komisija nusprendė, jog iš visų šiemet pateiktų kūrinių – R.Flick romanas labiausiai priartėjo prie I.Simonaitytės kūrybos lauko, tačiau į tas pačias problemas pažvelgė kitaip.

Penktadienio vakarą Klaipėdoje įteikta 29-oji Ievos Simonaitytės premija. Šiemet jos laureatu tapo rašytojas prof. Rokas Flick. Premija įteikta už romaną „Emma, pastoriaus duktė“. Septynių vertintojų komisija nusprendė, jog iš visų šiemet pateiktų kūrinių – R.Flick romanas labiausiai priartėjo prie I.Simonaitytės kūrybos lauko, tačiau į tas pačias problemas pažvelgė kitaip.

Priartėjo labiausiai

Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje penktadienį 29-ąjį kartą įteikta I.Simonaitytės premija. Šiemet mecenato įsteigtas piniginis apdovanojimas bei garbės raštas įteiktas romano „Emma, pastoriaus duktė“ autoriui Rokui Flick.

Šis kūrinys – trečioji romanų trilogijos dalis. Bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis pastebėjo, jog iš visų, gavusiųjų I.Simonaitytės premiją R.Flick pavyko labiausiai priartėti prie rašytojos kūrybos lauko.

„Jis, taip pat kaip ir I.Simonaitytė, rašo apie Klaipėdos kraštą, tačiau ji žiūri iš lietuvininko perspektyvos, o R.Flick – iš vokiškosios pusės“, – išskirtinį profesoriaus kūrybos bruožą įvardijo J.Šikšnelis.

Laukta, bet netikėta

Premijos laureatas prisipažino įvertinimo laukęs, tačiau žinia, kad gaus I.Simonaitytės premiją – maloniai nustebino.

„Jau 10 metų aktyviai dirbu, galbūt kartais ir pagalvodavau, tačiau tikrai didelių vilčių nedėjau“, – prisipažino R.Flick.

Romanistas patikino negalintis pasakyti, kiek laiko prireikė parašyti jam apdovanojimą pelniusiai knygai.

„Apmąstymai tęsėsi ilgai, sunku pasakyti, kiek laiko reikėjo. Tikrai nemažiau nei dviejų ar trijų metų“, – skaičiavo profesorius.

Galimybė atsigręžti

Pašnekovas pastebėjo, jog premija nepaskatins dar greičiau atlikti suplanuotų darbų, nes kūryba – ilgalaikis procesas, o premija – galimybė sustoti ir pažvelgti į tai, ką jau esi nuveikęs.

„Premija nei skatina, nei atima. Planai, kuriuos turi rašytojas, susikaupia ne premijos gavimo dieną“, – pabrėžė laureatas.

Vis dėlto šiuo metu menininkas jau turi ir naujos knygos užmačias, tačiau kol mintys nenugulė į romano rankraštį, jų atskleisti nesiryžo.

Pirmoji premija eurais

Premijos mecenatu jau ketvirtąjį kartą tapo bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.

„Su biblioteka esame pasirašę penkių metų sutartį, kitais metais šis bendradarbiavimas baigiasi, jeigu tik biblioteka norės, sutartį tikrai pratęsime“, – patikino R.Cibauskas.

Šiemet premija bus kitokia, mat pirmąkart skiriama eurais, todėl jos suma nebus lygi kaip anksčiau. Galimas daiktas, jog kitąmet premija bus kiek didesnė.

Mecenatas, kuris taip pat yra vienas iš premiją skiriančios komisijos narių, patikino, jog šiemet laureatas buvo išrinktas vienbalsiai.

Komisijai – sunki užduotis

„Niekas neabejoja knygos menine verte, tačiau norėčiau pastebėti, kiek daug dėmesio autorius skyrė ir pačiam knygos pristatymui, važinėjo susitikti su skaitytojais, pristatė ją. Tai yra pavyzdys kitiems, juk labai svarbu, kad knyga būtų skaitoma“, – pabrėžė R.Cibauskas.

Šiemet premiją gauti pretendavo aštuoni septynių rašytojų kūriniai. Organizatorius nustebino dalyvių gausa, pirmą kartą konkursui teikti ir draminiai kūriniai.

29-osios I.Simonaitytės premijos laureatui pašnekovas linkėjo kūrybinės sėkmės, mat, jo teigimu, 21 a. svarbiausias gyvenimo variklis ir yra būtent kūrybiškumas.

Mecenatas džiaugėsi, jog tiek daug metų komisija vis susiduria su sunkia užduotimi išrinkti premijos laureatą, nes kasmet knygos yra aukšto lygio ir viena nenusileidžia kitai.

„Visuomet kyla klausimas, ar Vakarų Lietuvoje bus kūrybingų žmonių, tikrai džiaugiuosi, kad kasmet komisijai tenka tokia nelengva užduotis“, – patikino pašnekovas.