Sausio 9-ąją sukako 240 metų, kai Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimė lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojas Martynas Liudvikas Rėza. Pirmasis šiai datai paminėti skirtas renginys Neringoje – Juodkrantėje vyksiančios septintosios L.Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės, rengiamos šį šeštadienį, M.L.Rėzos gimimo dieną.

Jis buvo pirmasis

M.L.Rėza laikomas vienu žymiausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku – jis pirmasis pradėjo sistemingai rinkti lietuvių liaudies dainas ir išleido pirmąjį lietuvių tautosakos rinkinį „Dainos“. Šiame rinkinyje buvo ir pirmoji mokslinė studija apie lietuvių liaudies dainas, M.L.Rėzos dėka skambančias iki šių dienų.

Jis atrado ir „padovanojo“ mums Kristijoną Donelaitį – pirmą kartą išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. išleido jo „Metus“. 1824 m. pasirodė M.L.Rėzos verstos Ezopo pasakėčios, išleistos kartu su dar šešiomis išlikusiomis.

Pažymėtina, kad M.L.Rėza parengė du lietuviškosios Biblijos leidimus, vokiečių kalba išleido „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ ir „Filologines kritines pastabas dėl lietuviškosios Biblijos“.

Negalima pamiršti, kad M.L.Rėza buvo dvasininkas ir pedagogas, filologas, publicistas, istorikas ir poetas.

Įprasmina atminimą

Labiausiai išsimokslinusio XIX a. pradžios lituanisto atminimą siekiama įprasminti Neringos savivaldybės tarybos įsteigta L.Rėzos kultūros ir meno premija, teikiama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.

M.L.Rėzos gimimo dieną, sausio 9-ąją, Juodkrantės bažnyčioje vyksiančio iškilmingo renginio metu bus įteikta jau septintoji premija. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus L.Rėzos kultūros centro tarybai, 1 400 eurų siekianti premija šiuosyk skirta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansambliui „Giedružė“.

Svarstant šio ansamblio kandidatūrą premijai gauti, buvo įvertintas jo indėlis puoselėjant Pamario krašto etninės kultūros, žvejų papročius ir tradicijas, populiarinant M.L.Rėzos vardą.

Įvertino folkloro ansamblį

Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedros folkloro specialybės magistrės Audronės Buržinskienės vadovaujamas ansamblis įkurtas 2002-aisiais ir dabar vienija 31 narį nuo 7 iki 55 metų. Ansamblio nariai puoselėja Pamario krašto tradicijas, papročius, gyvenimo būdą. Kolektyvas pavadinimui pasirinko netoli Nidos esančio Giedružės kalno vardą. 2007-aisiais ansamblį papildė vaikų ir jaunimo grupė, mažieji „giedružiukai“ žaismingai pagyvina koncertinius pasirodymus.

„Giedružė“ rengia įvairias etnines programas, edukacinius mokymus suaugusiesiems ir vaikams, kalendorines šventes, yra viena pagrindinių Neringoje vykstančio tarptautinio festivalio „Tek saulužė ant maračių“ organizatorių. Taip pat savo kraštą ji pristato įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose folkloro festivaliuose bei renginiuose, yra išleidusi kompaktinę plokštelę „Iš trijų rytų vėjužis pūtė“ bei sukūrusi pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas atskleidžiantį vaizdo filmą „Ten ant maračių“. Anot premijos skyrėjų, svarbu, kad šio ansamblio repertuarą sudaro ir M.L.Rėzos surinktos Pamario krašto dainos.

Ansambliui skirta L.Rėzos kultūros ir meno premija – ne pirmasis jo įvertinimas. 2012-aisiais „Giedružė“ pelnė aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje – „Aukso paukštę“ nominacijoje „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir vadovas“.

Įteiks iškilmingai

Premijos įteikimo iškilmės sausio 9-ąją, šeštadienį, prasidės 12 val. minėjimu bei gėlių padėjimu prie M.L.Rėzos paminklo Juodkrantėje, o 13 val. persikels į šios gyvenvietės evangelikų liuteronų bažnyčią (L.Rėzos g. 56). Ten iškilmingos ceremonijos metu Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ansambliui „Giedružė“ įteiks ir garbingą įvertinimą lydinčią žalvarinę plaketę – meno kūrinį su M.L.Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.