Vyks per 20 renginių

Iš viso per metus Palangoje suplanuoti net 24 renginiai, skirti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.

Itin daug dėmesio šiuo metu sulaukia ir iki pat spalio 1-osios vietiniai bei kurorto svečiai kviečiami į 3D autostereogramos parodą „Trimatė jūros sonata“, esančią Palangos tilto pradžioje.

Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Roberto Trautmano, šio kūrinio veikiausiai neįmanoma pamatyti niekur kitur pasaulyje. Jį sukūrė menininkė Loreta Roževičiūtė-Elksnė iš Kauno.

„Autostereograma turi labai didelį, tiesiog milžinišką susidomėjimą. Kas tai yra? Dvimatis vaizdas, slepiantis trimatį objektą, kuris pamatomas žiūrint tolio žvilgsniu. Pradžioje matyti tik taškeliai. Žiūrėjimas į autostereogramą leidžia pasijusti tarsi mistinėje erdvėje. Dėl to daugeliui žmonių ji sukelia stiprų džiaugsmą ir euforiją. Pats vaizdas yra su jūros vaizdais, gal 20–30 proc. jį pamato. Jis sukurtas pagal M. K. Čiurlionio kūrinius. Pavyzdžiui, rašto interpretacija sukurta pagal kūrinį „Sonata –„Allegro“, o paslėptas trimatis vaizdas sukurtas pagal paveikslą „Sonata – Andante“, kuriame pavaizduotas laivas ant delno ir dviem švyturiais jūros horizonte. Prie šio kūrinio yra pastatytas informacinis stendas lietuvių ir anglų kalbomis, yra ir aprašymas bei vizualizacija, kaip pamatyti autostereogramą. Tai unikalus reiškinys, tad labai džiaugiamės, kad išsiskiriame iš kitų miestų“, – tikino R. Trautmanas.

Kūrė žymūs menininkai

Šią savaitę, trečiadienį, Palangos kurorto muziejuje vyko konferencijos ir parodos „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“ atidarymas. Parodą bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 28-osios.

Reginys: Birutės parko rotondoje kurorto svečiai galės išvysti net patį M. K. Čiurlionį su žmona Sofija.

„Bendradarbiaujame su Lietuvos dailininkų sąjunga, kuri šiais metais švenčia savo veiklos 90-metį. O Palangos kurorto muziejuje vyko konferencija ir parodos „Čiurlionis šiandien. Miškas. Jūra…“ atidarymas. Paroda unikali dėl to, kad joje dalyvavo vieni žymiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų. Darbai buvo sukurti specialiai šiai parodai. Plenero rezidencijos metu, kuri vyko liepos 7–14 dienomis, dalyvavo menininkai: Danas Aleksa, Ieva Augaitytė, Eglė Ganda Bogdanienė, Maris Čačka, Linas Liandzbergis, Robertas Narkus, Viktoras Paukštelis, Diana Radavičiūtė, Saulius Valius, Linas Žulkus. Plenero metu menininkai tyrė M. K. Čiurlionio filosofiją per šiuolaikinio meno prizmę, permąstydami žmogaus ir gamtos santykį technologijų kupiname pasaulyje“, – pasakojo R. Trautmanas.

Vaikšto pats M. K. Čiurlionis

Dar vienas M. K. Čiurlioniui dedikuotas renginys – Palangos Birutės parko rotondoje iki rugpjūčio 30-osios vyksiantis „Orkestro vasara 2025: Čiurlenimai“. Šie renginiai vyksta ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais 18.30 val., o programa „Čiurlenimai“ atliekama tik šeštadieniais.

Anot R. Trautmano, pučiamųjų muzikos tradicija gyvuoja per šimtą metų – nuo 1953 m. Palangoje muzikuojantis kolektyvas kasmet kviečia naujai pažvelgti į orkestrinės muzikos koncertų Palangos parkuose tradiciją, šiandien žinomą „Orkestro vasaros“ vardu ir užgimusią dar grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva.

„Viskas susiję su M. K. Čiurlioniu. Visi kūriniai skirti jam, jo filosofijai, jo menui, jo kūrybai. Renginio metu aplinkui vaikšto personažai, įkūnijantys grafus ir patį M. K. Čiurlionį. Yra duomenų, kad M. K. Čiurlionis yra grojęs ne šitoje rotondoje, bet kitoje, kuri stovėjo prie Palangos kurhauzo. Jis muzikos mokėsi Plungėje, o vasarą atvažiuodavo į Palangą groti M. Oginskio orkestre“, – kalbėjo R. Trautmanas.

Premjeros – net dvi

Šeštadienį, liepos 19-ąją, vyks XIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio uždarymas. Jį Palangos koncertų salėje vainikuos saksofonininko Petro Vyšniausko ir pianistės Aleksandros Žvirblytės kūrybinis dialogas.

Iš viso festivalyje, kuris vyko liepos 4–19 dienomis, buvo 15 išskirtinių koncertų Palangos koncertų salėje, Kurhauzo koncertų salėje, terasoje ir Birutės parke. Koncertavo aukščiausios klasės Lietuvos ir užsienio atlikėjai bei kolektyvai.

Ryškiausias šio festivalio programos akcentas – festivalio užsakymu sukurtas naujas Jono Jurkūno tarpdisciplininis scenos menų projektas, šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“, kurio atlikimui Palangos koncertų salėje buvo sutelktos geriausių Lietuvos menininkų bei virtualiosios realybės projekto „Angelų takais“ kūrėjų komandos pajėgos.

„Dvi premjeros per M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines – unikalus dalykas. Viena – šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“ vyko Palangos koncertų salėje. Ten M. K. Čiurlionio paveikslai atgijo per muziką, šokį, vizualizacijas. Kiek žinau, premjerą bus galima pamatyti Mažeikiuose, vėliau Vilniuje, taip pat svarstoma parodyti ir tarptautiniu mastu, gal Lenkijoje, Varšuvoje. Antra premjera – Anželikos Cholinos šokio spektaklis „Karalių pasaka“ pagal M. K. Čiurlionio muziką. Premjera vyks liepos 28-ąją Palangos koncertų salėje. Turėtų būti labai unikalus šokio spektaklis. A. Cholina ypatingą dėmesį šitame spektaklyje skyrė jaunajai kartai“, – užsiminė R. Trautmanas.

Vyks tarptautinis forumas

Spalio 9–10 dienomis Palangos kurhauze vyks forumas „Kultūros jūra: Panirti. Išnirti. Atsinaujinti“. Šis šeštąjį kartą vyksiantis forumas šiemet bus skirtas etninės kultūros aktualijoms bei M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Planuojamos temos: etnografinė kultūra, vietos kultūrinis paveldas, bendruomenės, šiuolaikinės visuomenės įtraukimas bei M. K. Čiurlionio kūryba.

„Suvažiuos kultūros atstovai iš visos Lietuvos kampelių, tai ir tarptautinis forumas. Šių metų renginys skiriamas etninės kultūros aktualijoms, kas yra labai svarbu, ir M. K. Čiurlionio metinėms paminėti. Pats M. K. Čiurlionis labai domėjosi tautosaka“, – sakė pašnekovas.

Palangos gintaro muziejus taip pat organizuoja įvairias edukacijas šeimoms. Viena jų, vyksianti rugsėjo 26-ąją, skirta M. K. Čiurlionio gimimo dienai – „M. K. Čiurlionio angelai iš jūros“.

„Rugsėjo 28 d. bus ir kita edukacija „Čiurlionis Palangoje: laiškai, jūra ir Zo“. Ar M. K. Čiurlionis kada nors lankėsi Palangoje? Jei lankėsi, tai ką joje galėjo veikti? Muziejaus edukacinis užsiėmimas išsklaidys abejones ir leis patirti tą atmosferą kartu su juo ir apskritai suprasti, kas žadino mūsų genijaus kūrybinę vaizduotę“, – tikino R. Trautmanas.

Laukia staigmena

M. K. Čiurlionio gimtadienis vyks rugsėjo 22-ąją, o jį vainikuos, planuojama, tą patį mėnesį kopose atsirasiantis išskirtinis meninis akcentas. Jo autorius – skulptorius iš Vilniaus – Antanas Pocevičius. Anot R. Trautmano, jį kuriant siekta paprastumo, aiškumo ir kuklumo.

„Manome, kad atidengimu būtų labai gražu vainikuoti M. K. Čiurlionio jubiliejinę savaitę“, – neabejojo R. Traut-manas.

Šio meninio akcento-skulptūros atidarymo metu susirinkusiųjų laukia staigmena. „Jau asmeniškai kalbėjau su M. K. Čiurlionio provaikaičiu, tikrai žinomu muziku Roku Zubovu, kad jis ta proga susirinkusiuosius pradžiugintų kopose atliekamu M. K. Čiurlionio kūriniu“, – atskleidė R. Trautmanas.