ŠIŠIONIŠKIAI KLAIPĖDIEČIUS VAIŠINO GARDŽIA ŽUVIENE, VILIOJO DAINOMIS

Idėja kasmet Klaipėdoje organizuoti Lietuvos etnografinius regionus populiarinančius renginius gimė pernai susibūrus Klaipėdos krašto dzūkams. Šiemet, įprasminant Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 100-ąsias metines, buvo švenčiama Šišioniškių diena. Tądien buvo galima susitikti su senaisiais Klaipėdos krašto gyventojais iš Šilutės, Rusnės, uostamiesčio ir visos Lietuvos.

Bendrystės šventė

Šiuos renginius Interaktyvioje vasaros skaitykloje Karlskronos aikštėje organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka. Tai tarsi nedideli ir jaukūs vienos dienos festivaliai su to krašto žmonėmis, tarme, kulinarija, daina, kultūrinėmis edukacijomis, išryškinančiomis to krašto bruožus.

„Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas išskirtinis, ir mes tą išskirtinumą siekiame pabrėžti. Tačiau kartu mes esame ta pati Lietuva, galinti didžiuotis savo turtinga praeitimi, istorija, kultūra, kurią privalome puoselėti ir išsaugoti. Šišioniškiai – senieji Klaipėdos krašto gyventojai, todėl, minėdami Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, savo dėmesį ir pagarbą skyrėme būtent jiems“, – sakė Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja, renginio iniciatorė Loreta Liutkutė.

„Šiandien įvyko bendrystės šventė“, – džiaugėsi Pamario krašto balsas, poetas, žuvienės čempionato sumanytojas Marijus Budraitis.

Pamario krašto edukacijos

Visos dienos kultūrinėse veiklose apsilankė daugiau nei tūkstantis žmonių. O veiklų būta įdomių. Štai 3D virtuali realybė „Žvejo batuose“ besidominčius nukėlė tarsi į tikrą Pamario krašto žvejybą. Buvo galima stebėti, kaip stintos gaudomos keseliais, čia pat ruošiamos maistui, kepamos ir ragaujamos.

Salos etnokultūros ir informacijos centras mokė pasigaminti suvenyrinius laivelius – venterines valtis edukacijoje „Parbėg laivelis“. Jos metu supažindinta, kokiais mediniais laivais plaukiota Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, kaip ir iš ko jie buvo statomi, ar visi laivai buvo naudoti tik žvejybai. Knygų mėgėjai su edukatore Ramune nusipynė skirtukus Pamario motyvais.

Šišioniškių diena pristatė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų tradicijas. Organizatorių nuotr.

Žiūrovus sužavėjo Usėnų seniūnijos etnografinio teatro „Negelys“ (vadovė Jūratė Daugalienė) spektaklis „Improvizacijos Ėvės tema“. Rašytojos Ievos Simonaitytės lūpomis papasakota istorija apie mažosios Ėvikės kelią iki didžio pripažinimo sulaukusios Ėvės. Aktoriai supažindino su stipriais, gyvenimo užgrūdintais, atkakliais lietuvininkais. Spektaklio scenas pagyvino dainos, šokiai ir šišioniškių tarmė, kuo toliau, tuo labiau tampanti egzotine, nes mažai ja kalbančiųjų, daug kam negirdėta. „Mes pykstame, kai kas nors pasako, jog šišioniškių pavadinimas kilo nuo Šyšos upės. Ogi ne! Būtent šišioniškiai vietoj žodelio „čia“ sakydavo „šiš“, nuo to ir kilo mūsų pavadinimas“, – su šypsena pasakojo šišioniškis, jau daugelį metų gyvenantis Klaipėdoje.

Aidėjo muzika

„Sveiki atvykę į karališkąjį miestą – Klaipėdą“, – svečius pasveikino Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė. Sveikinimais ir dovanomis prasidėjo skambiausia vakaro dalis – šišioniškių koncertas „Vėjų dainos“, kuriame muzikavo solistai Valdas Lacko, „Nerijos“ atstovas šilutiškis Egidijus Jovaiša, ansamblis „Karčema“ ir jo siela Vygantas Stoškus. Renginio vedėjas M. Budraitis koncerto intarpuose pristatė šišioniškių gyvenimo būdą, senuosius žvejų amatus, Pamario krašto istoriją ir kultūrą, Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogo pasaulyje, laivybos Kuršių mariose tradicijas ir plokščiadugnes burines valtis – kurėnus.

Šišioniškių diena pristatė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų tradicijas. Organizatorių nuotr.

Išragauta net 300 porcijų pačios skaniausios žuvienės, kurią gamino žymus Rusnės žvejys Algimantas Dirsė. Svečiai, dainininkai ir žvejai entuziastingai kvietė į Rusnės festivalį, vyksiantį rugpjūčio 4 ir 5 d., ir Žuvienės virimo čempionatą, rengiamą rugsėjo 2 d. taip pat Rusnėje.

Organizatoriai dėkingi renginio partneriams – Salos etnokultūros ir informacijos centrui, Šilutės turizmo informacijos centrui, VO „Forumas“, asociacijai „Pamario vakarai“, kaimiškos muzikos klubui „Karčema“.