Garsūs XIX a. kompozitoriai neretai buvo ir puikūs fortepijono virtuozai. Vieną už kitą talentingesnius muzikus vienijo ryšiai su romantizmo meno sostine Paryžiumi. Kitą savaitę Klaipėdos koncertų salėje susirinkusi publika persikels į 1837-uosius ir tam laikui įprastą muzikos pripildytą erdvę – saloną. Tai Guodos Gedvilaitės koncertų ciklas, sujungiantis muziką, teatrą, literatūrą ir dailę.

Susitiks C.Schumann salone

„Claros Schumann salone“ susitinka kompozitoriai, rašytojai, aktoriai, dailininkai, o istorinius personažus įkūnija profesionalūs muzikai ir jaunieji talentai. Svarbia salono dalimi vakaro matu taps ir klausytojai, kurie spręs, kuris pianistas kompozitorius yra geriausias: Clara Wieck (G.Gedvilaitė), Frederikas Chopinas (Rokas Zubovas), Ferencas Lisztas (Jurgis Aleknavičius) ar Sigismundas Thalbergas (Lukas Gedvilas)?..

Už garsių XIX a. menininkų pavardžių – jiems atstovaujantys ne mažiau talentingi šių dienų lietuvių pianistai. G.Gedvilaitė šiuo atveju – muzikų susitikimų organizatorė C.Wieck, būsimoji C.Schumann, kompozitoriaus R.Schumanno žmona. Garsi Vokietijos pianistė ir kompozitorė muzikos verslo subtilybių išmoko iš tėvo ir įgavo gerą muzikinį išsilavinimą. Ji buvo viena iš nedaugelio tuomet viešai koncertavusių pianisčių moterų, taip pat viena iš nedaugelio, atlikdavusių kūrinius iš atminties.

G.Gedvilaitė prisipažino, jog bent penkerius metus eina į sceną, įsivaizduodama esanti Clara, o ne Guoda. „Tuomet tarytum pranyksta visos nereikalingos mintys, egocentriškumas. Įsivaizdavimas, jog esu toji kompozitorė, kurios kūrinius atlieku, padeda man geriau susilieti su muzika, įsigilinti į ją“, – teigė pianistė. G.Gedvilaitė yra susijusi ir su Claros gimtine Vokietija, nes didžiąją laiko dalį praleidžia būtent toje šalyje. Pianistei ypatingi du miestai – gimtieji Druskininkai ir Bad Vildungenas (Vokietija), todėl šiuo metu ji dirba stiprindama miestų kultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą. Žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose pasirodanti įvairių konkursų laureatė pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu jos atlikimu. Jos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Pianistė mielai eksperimentuoja ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Jos scenos partneriai – ne tik žymūs klasikinės muzikos atstovai, bet ir aktoriai, baleto artistai arba džiazo instrumentalistai.

Talentingi konkurentai

Claros konkurentas – F.Chopinas – lenkų pianistas ir kompozitorius, sėkmingiausią karjeros dalį praleidęs Paryžiuje. Vieno ryškiausių XIX a. kūrėjo didžioji kūrybos dalis skirta būtent fortepijonui. Nors dauguma jo kūrinių reikalauja aukštos atlikimo technikos, juose akcentuojamas poetinis skambesys, niuansai ir ekspresijos gilumas. Visų šių sugebėjimų nestinga R.Zubovui – žinomam Lietuvos pianistui, M.K.Čiurlionio proanūkiui. Studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), jis tapo M.K.Čiurlionio tarprespublikinio pianistų konkurso nugalėtoju ir pelnė specialų prizą už geriausiai atliktus prosenelio kūrinius. Būtent jo kūrybinis palikimas užima ypatingą vietą pianisto repertuare. Kaip solistas ar kamerinių ansamblių narys R.Zubovas yra koncertavęs Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Rusijoje ir kitur. Atlikėjas organizuoja įvairius kultūrinius renginius, rengia festivalius, bendradarbiauja muzikinėje spaudoje. Įsikūnyti į praeities genijaus vaidmenį R.Zubovui nėra naujiena – jis 2013 m. atliko M.K.Čiurlionio vaidmenį biografinėje dramoje „Laiškai Sofijai“.

Vengrų muzikos klasiko F.Liszto kūrybinė veikla truko daugiau kaip 60 metų ir turėjo didelę įtaką Europos muzikos raidai. Kūriniams būdingas romantiškas pakilumas, emocingumas, ekspresyvi, vengrų liaudies muzikai artima melodika; juose yra filosofinių apibendrinimų, sąsajų su kitomis meno šakomis, dažnai linkstama į improvizaciją. F.Lisztą įkūnysiančio J.Aleknavičiaus repertuare gausu romantinės muzikos fortepijoninių šedevrų – tokių, kaip F.Liszto – išpuoštų žėrinčiais pasažais ir įvairiausiais tembrais spindinčiomis garsų harmonijomis. Jo atliekami klasikos opusai pasižymi ypatinga filosofija ir intelektualiniais ieškojimais. Pianistas yra koncertavęs Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Kinijoje.

Vainikuos ypatingas kūrinys

S.Thalbergas buvo vienas geriausių amžiaus vidurio pianistų virtuozų. Jis mėgdavo atlikti įvairių operų įkvėptas savas kompozicijas, net pats parašė porą operų. Tačiau jos neturėjo tokio pasisekimo, kaip fantazijos Verdi, Mozarto, Rossini ar kitų kompozitorių operų temomis. Kelis tokius kūrinius C.Schumann salone atliks L.Gedvilas – pianistas, aktyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje, tarptautinių konkursų Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje laureatas. Jis užsiima ne tik soline veikla, bet ir dalyvauja projektuose, festivaliuose, sujungiančiuose skirtingas meno kryptis, taip pat groja įvairiuose kameriniuose ansambliuose. Šiuo metu pianistas mokosi LMTA.

Prisistačius visiems konkuruojantiems pianistams kompozitoriams, antrojoje koncerto dalyje nuskambės ypatingas kūrinys. Retai atliekamas „Hexaméron“ variacijas F.Lisztui užsakė italų princesė Belgiojoso. Jos buvo skirtos vienam labdaringam renginiui. Kompozitorius šias variacijas kūrė pasitelkęs ir kitus kolegas. Taip jas rašė net šeši kompozitoriai: pats F.Lisztas, S.Thalbergas, F.Chopinas, C.Czerny, J.P.Pixis ir H.Herzas.

Pasak G.Gedvilaitės, „tai nebus įprastas koncertas, nes atlikėjų tikslas – kuo autentiškiau atkurti XIX a. saloną ir jo istorinius personažus“. Šie personažai ir už jų pasislėpę lietuvių pianistai lauks publikos nuosprendžio: kuris pianistas kompozitorius geriausias? Šis ypatingas vakaras birželio 16 d. 18.30 val. užbaigs Klaipėdos koncertų salės sezoną.