Cirkas atidaro ir uždaro

Festivalis prasidės ir baigsis cirko spektakliais. Rugsėjo 4 d., Klaipėdos kultūros fabrike pasirodys pasaulinę šlovę pelniusi žonglierių trupė „Gandini Juggling“. Jos įkūrėjų – Seano Gandini ir Kati Ylä-Hokkala – darbai jau daugiau nei tris dešimtmečius žavi auditoriją. Naujausias jų spektaklis HEKA jungia žongliravimą ir magiją – tarsi dvi seseris, kurios yra labai panašios, bet kartu ir skirtingos. Nesvarbu, ar jus žavi magija, šokis, žongliravimas, ar tiesiog ieškote nepamirštamų įspūdžių, „Heka“ pasiūlys viską! Šiame spektaklyje ribos tarp iliuzijos ir tikrovės beveik nelieka.

„Heka“ / K. Nio nuotr.

Spektaklis „Šlovingieji kūnai“ – tai jaudinantis cirko ir šokio pasakojimas apie žmogaus kūno galimybes. Jame dalyvauja šeši 55–67 metų amžiaus akrobatai. Senėjimas mūsų visuomenėje ir, žinoma, cirko pasaulyje vis dar yra tabu. „Šlovingieji kūnai“ rodo, kaip keičiasi tobuliausi kūnai ir kaip cirko istorija gyvena per juos. Kartu spektaklis griauna stereotipus apie vyresnį amžių ir nušviečia senėjimo procesą, kuris vyksta su mumis visais. Įspūdingas, žavus ir nuotaikingas spektaklis, parodantis, ką iš tikrųjų sugeba žmogaus kūnas, spalio 28 d. pakvies į Kultūros centrą Žvejų rūmai.

„Šlovingieji kūnai“ / Organizatorių nuotr.

Dėmesys Ukrainos menininkams

Jau keleri metai festivalyje pristatoma Ukrainos menininkų kūryba. Šįkart bus parodyti spektakliai „Spąstai“ (Rita Lira) ir „Pėdsakai“ (Tetiana Znamerovska). Nors vizualiai jie labai skirtingi, bet abu kalba apie tai, kas mus formuoja ir veikia.

Ar kada nors jautėtės tarsi įstrigę erdvėje ir savo mintyse? It spąstuose, iš kurių negalite ištrūkti? Kaip jaučiatės tokiose situacijose? Šį fizinį ir psichologinį įkalinimą simbolizuoja R. Lira spektaklio kostiumas it „antrosios odos“ kokonas, nuo kurio driekiasi ilgos audinio juostos, susipindamos su atlikėją supančiais objektais.

„Pėdsakai“ / V. Landar nuotr.

T. Znamerovskos kūrinys remiasi C. G. Jungo mintimis apie kolektyvinę pasąmonę. Mūsų veiksmus dabartyje lemia tai, kas įvyko praeityje, o mūsų elgesys yra ankstesnių kartų patirties veidrodis. Tai šokio vizualizacija, kuri parodo, kaip traumos iš praeities veikia mūsų kultūrą, santykius ir likimą. Tačiau tai – taip pat kvietimas keisti ateitį.

Garso meno atradimai

Muzikinę festivalio programos dalį šiemet sudaro keli projektai. Vieną jų netradicinėje erdvėje – Klaipėdos energijos Turbinų salėje pristatys eksperimentinio skambesio meistrai Vytautas Labutis ir Donatas Bielkauskas. Nepaisant ankstesnių susidūrimų įvairiuose projektuose, šis kūrėjų sceninis susitikimas – pirmasis. Koncerte girdėsime eksperimentinius akustinių instrumentų skambesius, industrinių erdvių lauko įrašus, savadarbius instrumentus. Visa tai susijungs į unikalų garsinį pasakojimą. Tai – ne tik koncertas, bet ir patyrimas, kviečiantis įsigilinti, išgirsti ir permąstyti garsų pasaulį iš naujo.

D. Matvejev nuotr.

Spalį LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėjė koncertuos kompozitorė Agnė Matulevičiūtė ir pianistė Marta Finkelštein. Programoje kūrėjos atiduos duoklę svarbiausiems savo muzikiniams įkvėpėj(a/o)ms – Johnui Cage’ui, Meredith Monk, Nilsui Frahmui, Haniai Rani, Maurice’ui Raveliui, Angelo Badalamenti, Suzanne Ciani, Ryuichi Sakomoto, Chilly Gonzalesui, Nicolui Jaarui.

Agnė Matulevičiūtė ir Marta Finkelštein / A. Arti nuotr.

Tęsiant festivalio rezidencijų programą, šiemet Klaipėdoje svečiuosis vienas ryškiausių Lietuvos postindustrinės scenos kūrėjų – Laurynas Jukonis, žinomas dėl savo muzikinio projekto „Girnų Giesmės“. Rezidencijos metu autorius tyrinės miesto aplinką, fiksuos garso fragmentus ir iš jų formuos naują kūrybinę medžiagą. Jukonio kūryboje ritmai susilieja su metalo dulkėmis prisotintu oru, o garsų sluoksniai tarsi praeities balsai atgimsta naujai šiuolaikiniame kontekste. Jau dabar nekantriai laukiame, kokią naują garso viziją Laurynas sukurs čia – uostamiestyje, kur industrija, gamta ir atmintis vis dar gyvena greta. 

Susitikimai su savimi ir aplinka

Visus keturis festivalio miestus šiemet aplankys Auksiniam scenos kryžiui geriausių metų šokėjų ir choreografijos kategorijose nominuotas kompanijos „Low Air“ spektaklis „Vienudu“. Šokėjų Lauryno Žakevičiaus ir Roko Šaltenio duetas konstruojamas kaip dialogas su kitu, nors iš esmės – su savimi pačiu. Spektaklyje pasitelkiant breiko ir lietuvių liaudies šokio judesius, ieškoma, kaip atskleisti vyro tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje. Veikėjai tampa vienas kito atspindžiais, kviesdami žiūrovus pažvelgti į save ir santykius su kitais.

„Low Air“ / D. Matvejev nuotr.

Latvių choreografo Artūras Nīgalis naujausias cirko ir šokio spektaklis „Laiškų siluetai“ pasakoja apie tėvo ir vaiko santykius per vaikystės prisiminimus. Scenoje kabanti ilga virvė vienu metu jungia ir skiria du šokėjus. Per judesius ir erdvę spektaklis žaidžia su dualybėmis – buvimu ir nebuvimu, ryšiu ir atskirtimi, savimi ir kitu – kviesdamas žiūrovus apmąstyti nematomas gijas, kurios mus sieja fragmentiškuose ar neišspręstuose santykiuose. Šis spektaklis tapo pirmuoju Latvijos choreografiniu darbu atrinktu į prestižinį Europos šokio platformos „Aerowaves“ kylančių choreografų sąrašą.

Šokio spektaklis „Laiškų siluetai“ / A. Melbarde nuotr.

Kitas „Aerowaves“ atradimas – slovakų grupės threeiscompany & Jaro Viňarský darbas IHOPEIWILL. Tai – fizinis performansas, garso dizainas ir vizualinė instaliacija, tyrinėjanti mūsų bendrą ateitį tarp politinių įtampų ir klimato iššūkių. Spektaklis įkvėptas pokalbių su įvairiais žmonėmis, keliant klausimą: kokią ateitį norime kurti sau ir ateities kartoms? Kokio pasaulio linkime savo artimiesiems ir ką galime padaryti, kad išpildytume šiuos norus? IHOPEIWILL tampa menine dabartinės visuomenės trajektorijos ir mūsų atsakomybės ateities kartoms refleksija.

IHOPEIWILL / V. Brtnický nuotr.

***

Tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti skirtingų šalių meninę patirtį bei kūrėjų kūrybinį potencialą. Festivalyje pristatomi šiuolaikinio šokio ir teatro, naujojo cirko, performanso, muzikos ir vizualaus meno kūrėjai bei jų grupės. Tai – vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, be kultūrinės vykdantis ir edukacinę funkciją – supažindina ir ugdo publiką suprasti ir vertinti šiuolaikinę meno raišką.

„Plartforma“ ilgametis Klaipėdos miesto reprezentacinis festivalis, šiemet įtrauktas į Strateginių Lietuvos festivalių sąrašą, o nuo 2015 m. apdovanotas Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals / Festivals for Europe“. Festivalį organizuoja Menininkų grupė „Žuvies akis“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Kūrybiška Europa.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti festivalio programą. Visa programa ir naujausia informacija internetinėje svetainėje www.plartforma.lt arba FB puslapyje „Menų festivalis Plartforma“.

Bilietus į mokamus festivalio renginius platina www.bilietai.lt.