ALTERNATYVŪS DEGALAI KLAIPĖDOS UOSTE NEPRIGYJA

Lietuvoje kuriama sistema, kuri skatintų naudoti įvairius alternatyvius degalus tiek automobilių, tiek vandens transporte.

Naujovės sulaukė ir kritikos

Iki šiol Lietuvoje labiausiai buvo skatinama naudoti elektromobilius. Jų pirkėjams netgi mokamos kompensacijos.

Elektromobilių pastebimai padaugėjo, tačiau taršių automobilių problemos Lietuvoje tai neišsprendė. Elektromobilius su kompensacijomis įsigijo tik patys turtingiausi žmonės, kurie gyvena individualiuose namuose, turi įsirengę saulės baterijas ir nuosavas automobilių krovimo stoteles.

Dauguma žmonių nesugeba įsigyti gerokai brangesnių elektromobilių. Daugeliui ir nėra prasmės jų pirkti, nes, neturint nuosavos „elektrinės“, elektra, kad ir iš valstybės tiekėjo, krauti automobiliui yra pernelyg brangi.

Tai reiškia, kad valstybė eilinį kartą paramos pinigais „pamaitino“ turtuolius, politikų draugus ir prijaučiančiuosius. Problemos ji iš esmės nesiėmė spręsti, nes jei būtų norėjusi spręsti, būtų sumaniusi įvairias pigesnės elektros sąsajas su elektromobilių projektais.

Apie tai, kad valstybė, skatindama elektromobilių pardavimus, nuėjo pačiu lengviausiu keliu, jau prabilo ir kai kurie opozicijoje esantys politikai.

Negalima teigti, kad labai daug elektrinių automobilių – sunkvežimių būtų įsigijusios ir vežėjų kompanijos. Nupirktas tik vienas kitas, ir tai tik bandymams.

Nedaug elektromobilių pirko ir uosto kompanijos, nors jos galėtų sau tai leisti. Klaipėdos uoste nėra ir elektra varomų laivų. Kituose uostuose, ypač Skandinavijos šalyse, yra ir elektra varomų uosto pagalbinių laivų, ir įvairių vietinių keltų su elektros varikliais arba bent jau su dvigubais varikliais, kurių vienas – elektros.

Atskiros bendrovės be paramos priverstos spręsti problemas, netgi, atrodytų, ir tokiomis nelogiškomis priemonėmis, kai čia pat esant Klaipėdos SGD terminalui, jos priverstos dujas atsigabenti iš Lenkijos.

Dujos netapo alternatyva

Atrodė, kad pastačius suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdos uosto pagrindiniu transportu taps tiek dujomis varomi laivai, tiek dujomis varomas uosto sunkusis transportas.

Nėra abejonių, kad dujomis varomas transportas yra švaresnis, mažiau kelia triukšmo.

Kyla klausimas, kodėl per beveik 10 metų, nes SGD terminalas Klaipėdoje pradėjo veikti 2014 m., Klaipėda, o ir Lietuva netapo dujomis varomo transporto šalimi? Atsakymas paprastas – nebuvo valstybės politikos, kuri skatintų suskystintųjų gamtinių dujų naudojimą transporte, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į elektromobilius.

Aiškėja, kad transporto užpildymas SGD yra ir gana brangus, ir techniškai sudėtingas. Reikalingos specialios degalinės, kurios Lietuvoje nevystomos dėl to, kad valstybės skatinimo politika buvo nukreipta vien į elekromobilius.

Yra ir dar viena techninė, galima sakyti klaipėdietiška, suskystintųjų gamtinių dujų problema. Gamtinės dujos suskystėja atšaldžius jas iki minus 160 laipsnių. Tokios jos pilamos į dujovežius ir gabenamos į Klaipėdos SGD terminalą. Čia dujos perpilamos iš dujovežio į „Independence“ saugyklą. Perpylimo metu jos nors ir teka gerai izoliuotais vamzdžiais, vis tiek gauna šilumos. Bendra jų temperatūra perpylimo metu pakyla 3–5 laipsniais. Dar maždaug tiek pat temperatūra kyla iš „Independence“ perpilant į bunkeriavimo laivą, o iš jo – į dujų išpilstymo stoties talpyklas ir autovežius. Dar šiek tiek dujų temperatūra kyla pervežant ir perpilant jas į automobilių užpildymo dujomis stoteles.

Kai dujų temperatūra nukrenta 10–15 laipsnių, suaktyvėja jų virsmas iš skysto pavidalo į dujinį. Tokios dujos, supiltos į dujinių sunkvežimių bakus, greičiau „garuoja“, ypač vasarą, susidaro papildomų problemų. Išsiplėtusias dujas tenka nusiurbti, kad sumažėtų bakuose spaudimas užpilant skystas dujas. Nusiurbtoms dujoms, kurios iš suskystintųjų gamtinių dujų (angliškai LNG) virsta į suspaustas gamtines dujas (angliškai CNG), laikyti reikalingos naujos talpyklos. Taip pat tos dujos turi būti naudojamos. Talpyklose jos nuolat stovėti negali, nes užpildys jas ir nebebus kur nusiurbti suskystintųjų gamtinių dujų „garų“.

Nenuostabu, kad kai kurios transporto kompanijos, kurios „susižavėjo“ suskystintomis gamtinėmis dujomis ir įsirengė SGD užpildymo stoteles, suskystintas dujas stengiasi imti ne iš Klaipėdos SGD terminalo, o specialiomis kriogeninėmis (izoliuotomis) cisternomis atsiveža iš Lenkijos Svinouiscio SGD terminalo. Čia yra įrengtas stacionarus terminalas, kur perpilamos dujos beveik neatšyla ir mažiau kyla su LNG virsmu į SNG susijusių problemų.

Jaučiasi blaškymasis

Šiuo metu Susisiekimo ministerija yra parengusi alternatyvių degalų naudojimo transporte plėtros programą iki 2030 m. Joje numatyta skatinti verslo įmones, kurios įrengs viešąsias biodujų pildymo stoteles, pritaikytas pildyti biometaną.

Prieš tai buvo skatinamos priemonės, susijusios su elektromobilių infrastruktūros diegimu. Atskirai buvo skatinamos priemonės, susijusios su elektromobilių stotelių diegimu geležinkelių ir autobusų stotyse, vidaus vandenų ir jūrų uostuose. Kai kurios bendrovės Klaipėdos uoste tuo pasinaudojo.

Dar viena priemonė buvo susijusi su sunkiojo transporto perorientavimu iš taršių degalų į vandenilio ir biodujų kurą.

Alternatyvaus kuro diegimo srityje Lietuvoje tarsi jaučiamas blaškymasis. Nors Lietuva turi SGD terminalą, kur galima būtų skatinti spręsti su SGD susijusias problemas, apie platesnį jų naudojimą neužsimenama. Atskiros bendrovės pačios be jokios paramos priverstos spręsti su dujomis susijusias problemas, netgi, atrodytų, ir tokiomis nelogiškomis priemonėmis, kai čia pat esant Klaipėdos SGD terminalui, jas atsigabenti tenka iš Lenkijos.

Nenuostabu, kad kai nėra valstybės paramos, Lietuvoje, įskaitant ir Klaipėdos uostą, nėra ir didesnio SGD naudojimo. Kol kas nematyti ir su metanoliu susijusių alternatyvaus transporto skatinimo priemonių, nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengiasi statyti metanolio, kaip alternatyvaus kuro, gamyklą.