BALTIJOS JŪRĄ „NUSĖS“ VĖJO JĖGAINĖMIS

Lenkija ir Lietuva norėtų tapti Baltijos jūros vėjo jėgainių vystymo flagmanėmis, bet kaimyninės šalies užmojai yra kur kas didesni.

Trūksta patirties

Netrukus Uosto direkcija turės pateikti įvertinimą, kur ir kaip Klaipėdos uoste būtų galima sukurti jūros jėgainių statybos prie Lietuvos krantų bazę. Prie jos turėtų būti apie 15 ha teritorijos, krantinės ir galimybė priimti iki 200 m ilgio specializuotus laivus.

Manoma, kad Klaipėdoje įrengta vėjo jėgainių priėmimo bazė būtų naudojama ir statant vėjo jėgaines kituose Baltijos jūros regionuose.

Kol kas nei Lietuva, nei Klaipėdos uostas neturi ryškesnės vėjo jėgainių priėmimo uoste ar jų surinkimo darbų patirties. Per Klaipėdos uostą yra gabenta šiek tiek sausumai skirtų vėjo jėgainių, tačiau didesnės patirties šioje srityje nėra.

Norai: neslepiama, kad Gdynė ketina tapti Baltijos jūros vėjo jėgainių HUB-u. / Portalmorski.pl nuotr.

Lietuva yra nusprendusi iki 2028 m. Baltijos jūroje, maždaug už 40 km nuo Klaipėdos, 131 kv. km plote pastatyti 700 megavatų vėjo elektrinių parką. Jis per metus pagamintų 2,5–3 teravatus (TWh) elektros energijos. Ja galima būtų aprūpinti  maždaug ketvirtadalį Lietuvos dabartinio poreikio.

Lenkija – nori lyderiauti

Vėjo jėgainių jūroje statybos srityje gerokai intensyviau rengiasi Lenkija.

Ji jau skelbia, kad, „bendradarbiaudama su Baltijos šalimis ir Europos Komisija, nori užimti lyderystę Baltijos jūros baseine vystant vėjo energetiką jūroje“.

Lenkijos klimato ministras Michalas Kurtyka šio mėnesio pabaigoje rengia Baltijos jūros šalių ministrų susitikimą su Europos Komisija. Lenkai imasi iniciatyvos, kad būtų įsteigtas vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje sekretoriatas.

Lenkijos dėmesys yra neatsitiktinis. Ji jau yra per kelis žingsnius priekyje palyginti su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis.

Lenkai jau turi vietą vėjo jėgainių bazei Gdynės uoste. Skelbiama, kad Gdynė taps Baltijos jūros vėjo jėgainių statybos HUB-u. Šiame uoste jau esanti sukaupta patirtis, nes per Gdanską keliavo Lenkijos sausumoje statomos vėjo jėgainės.

Planai: Baltijos jūroje iki 2030 m. atsiras akivaizdžiai matomų vėjo jėgainių parkų. / Redakcijos archyvo nuotr.

Gdynės uostas jau padarė ir tam tikrų žingsnių, kad būtų labiausiai pripažįstamas Baltijos jūros regione. Gdynės uosto direkcija tapo „WindEurope“ organizacijos, kuri jungia daugiau nei 400 narių 30 šalių, nariu.

Uosto atstovai jau lankosi kitų šalių uostuose, ypač Šiaurės jūros regione, perimdami vėjo jėgainių uostų veiklos patirtį.

Į parkus investuos milijardus

Ne tik Lenkija, Lietuva, bet ir kitos ES šalys privalės investuoti į jūros jėgainių plėtrą. Šiuo metu Baltijos jūroje yra maždaug 2 gigavatų (GW) galios vėjo jėgainių parkai, daugiausia prie Danijos, Vokietijos, Švedijos krantų. Baltijos jūra gerokai atsilieka nuo Šiaurės jūros, kur, šių metų duomenimis, vėjo jėgainių galia jau siekė 18 GW.

Iki 2030 m. Baltijos jūroje planuojama įrengti vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia sieks 14 GW. Vien lenkai skelbia, kad iki 2030 m. nori įsirengti 6 GW galios vėjo jėgainių parkus. Jos užmojai dėl vėjo jėgainių statybos yra didžiuliai. Lenkijos vyriausybė jau yra paskelbusi, kad vėjo energetikos plėtrai 2021–2040 m. išleis 106 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 23,8 mlrd. eurų). Didžioji dalis jų bus investuojama į vėjo jėgaines Baltijos jūroje.

Logistika: vėjo jėgaines į uostus plukdo specializuoti laivai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš viso į atsinaujinančią energetiką Lenkija planuoja investuoti 175 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 39,3 mlrd. eurų).

Be Lietuvos ir Lenkijos, vėjo jėgainių parkus jūroje planuoja statyti ir Latvija, Estija. Taip pat naujus vėjo jėgainių parkus statys ir kitos Baltijos jūros šalys – Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.