BALTIJOS JŪROS VANDUO GALI BŪTI YPAČ PAVOJINGAS: KAI KURIEMS PATARIA GERIAU NESIMAUDYTI

Globalinis atšilimas, žmogiškoji ir pramoninė tarša daro neigiamą įtaką Baltijos jūrai – daugėja bakterijų. Apie tai LNK pokalbis su Klaipėdos universiteto mokslininke Greta Gyraite.

– Bakterijų ne tik daugėja, bet jos ir ypatingos – artimos cholerai?

– Artima, bet tai ne ta pati pandeminė rūšis, kurią žinote iš pietryčių šaliu kaip Bangladešas, Indija. Tai yra artima, bet ne ta pati rūšis.

– Bet ji pavojinga?

– Vibrio bakterija yra natūraliai vandenyse paplitusi bakterija. Ji neatsiranda iš taršos – uosto veikslo ir pan. Ji visuomet vandenyje, tačiau vasarą, pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, dauginasi. Vibrio cholerae artima pandeminei, yra pavojinga, sukelia infekcijų, tačiau ne visiems. Dažniausiai rizikos grupės žmonėms. Turint žaizdų ar maudynių metu prarijus šiek tiek vandens, jos gali sukelti potencialią infekciją, tačiau ne visada ir ne visiems.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar galima kalbėti apie realius atvejus? Kiek tai įmanoma?

– Jei nėra kontakto su jūros vandeniu – nėra rizikos. Vibrio infekcijų atvejai Baltijos jūroje nėra naujiena, sensacija. Pirmieji buvo aptikti 1978 m. Danijoje, projekto metu surinktoje literatūros analizėje atskleidžiama, kad apie 900 atvejų Baltijos jūroje jau buvo įrašyti.

– Kiek iš 900 atvejų yra ypač pavojingi, mirtini?

– Priklauso nuo rūšies. Pvz., Vibrio vulnificus 50 infekcijų atvejų baigėsi mirtimi. Iš dešimties penki miršta. Tačiau jų sukeltų atvejų Baltijos jūroje nedaug. Dažniausiai sukelia nepandeminė choleros rūšis. Mūsų turimais duomenimis, per pastaruosius 20 metų žinome apie 20 mirties atvejų Baltijos jūroje, bet ne Lietuvoje.

– Kiek jūsų atrasta į cholerą panaši rūšis pavojinga?

– Ji pavojinga vasaros metu, kai vandens temperatūra įšyla daugiau nei 18 laipsnių. Pvz., 2018 m. buvo ekstremaliai karšta vasara, tada stebėjome infekcijų atvejų daugiau. Švedijoje – apie 200 atvejų per visą vasarą. Lietuvoje tokių duomenų nėra, nes neatliekamas nei valstybinis monitoringas maudyklų vandenyje, nei stebime infekcijų atvejus.

– Kodėl tai nedaroma?

– Geras klausimas. Mūsų toks ir darbas. Šiuo metu dirbame su dviem projektais. Bandome įrodyti, kur yra Vibrio bakterijų, kokį ryšį turi su temperatūra, vandenyje plaukiojančiais makrodumbliais. Ieškome atsakymų į klausimus ir ar verta būtų tikrinti mūsų pakrantę.

– Jūsų nuomone, kokia tikimybė, kad ir kitose maudyklose gali pasitaikyti šių bakterijų?

– Kol kas netikrinome ežerų arba upelių maudyklose. Nepandeminė Vibrio bakterija yra aptinkama ir gėluose vandenyse, visos kitos labiau jūrinės.

– Kaip galėtume tai suvaldyti? Ar globaline prasme tai nesuvaldomas dalykas?

– Reikėtų pradėti nuo prevencijos. Turint žaizdų, silpną imuninę sistemą, nepasitikima savo sveikata, geriau tada neiti į vandenį. Globaliai sustabdyti baterijos dauginimosi mes negalime. Galėtume mažindami klimato atšilimą ir taršą, tačiau tai nėra paprasta.