BASTIONŲ TILTAS KLAIPĖDAI NENAUDINGAS?

Bastionų tilto pastatymas miesto susisiekimo požiūriu naudos neduos. Tokią išvadą pateikė ekspertų grupė, atlikusi Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studiją. Minėta studija kainavo apie 40 tūkst. eurų, tačiau ją atlikusių specialistų nuomonė, regis, ne itin svarbi, – milijonus kainuosiančio tilto statybų idėjos atsisakyti neketinama.

Pribloškianti ekspertų išvada

Lygiai prieš pusantrų metų uostamiesčio savivaldybės administracijos užsakymu buvo atlikta Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija.

Ją atliko autoritetingi ekspertai – susisiekimo specialistai dr. Aivaras Braga ir dr. Martynas Starevičius bei architektas Laurynas Byla.

Šis jų darbas miestui kainavo apie 40 tūkst. eurų. Ekspertai be kita ko plačiai palietė ir būsimo Bastionų tilto problematiką.

Jie pripažino, jog "atsiradus naujam tiltui per Danę, atsiras dar viena šiaurinės ir pietinės miesto dalių jungtis, kas leistų paskirstyti šiaurės ir pietų kryptimi mieste judančius transporto srautus, sumažinti kitų tiltų per Danę mieste apkrovimą, leistų formuoti naujus ar keisti viešojo transporto maršrutus, o tai iš dalies prisidėtų prie darnaus judumo principų įgyvendinimo Klaipėdos mieste" (kalba netaisyta).

Vis dėlto išsami specialistų analizė parodė, jog šios "priemonės įgyvendinimas susisiekimo sistemos požiūriu neduoda naudos".

Kitaip tariant, milijonus kainuosiantis pakeliamas ar nepakeliamas Bastionų tiltas miestui yra nenaudingas.

Maža to, paaiškėjo, kad dešimtis tūkstančių eurų kainavusi galimybių studija tėra tik rekomendacinio pobūdžio, jos išvadų galima ir nepaisyti.

Klausimas nekvestionuojamas?

Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos ekspertų išvados sudomino Valstybinę kultūros paveldo komisiją.

Jos pirmininkė Evelina Karalevičienė kreipėsi į uostamiesčio vadovus prašydama, kad šie surengtų pasitarimą su kompetentingais paveldosaugos ir kitų susijusių sričių specialistais bei vietos gyventojų atstovais, siekiant "tinkamai įvertinti tokių statybų poveikį Klaipėdos senamiesčiui, Klaipėdos naujamiesčiui ir buvusiai Bastionų komplekso teritorijai".

Ši komisija birželį posėdžiavo Klaipėdoje. Vienas jai rūpimų klausimų buvo tilto per Danės upę statyba.

"Mes taip pat matėme Susisiekimo plėtros galimybių studijos išvadą, kad Bastionų tiltas miestui nenaudingas, tačiau pinigai, kuriuos ketinama investuoti, yra labai dideli. Todėl ir kilo klausimas, ar verta tuos pinigus eikvoti. Bet mus labiausiai domina tų statybos darbų įvertinimas, jų poveikis senamiesčiui, naujamiesčiui, bastionų kompleksui ir pačios bendruomenės nuomonė. Ar jie tikrai taip jau priima tą naujovę su dideliu entuziazmu?" – dienraščiui teigė E.Karalevičienė.

Po pokalbio su miesto vadovais Valstybės kultūros paveldo komisijos vadovė neslėpė, kad jai susidarė įspūdis, jog tilto statybos klausimas tarsi ir negali būti kvestionuojamas, nes taip jau yra nuspręsta.

Vis dėlto E.Karalevičienė primygtinai prašė dėl būsimo tilto surengti dar vieną susitikimą-diskusiją su gyventojais bei specialistais.

Atsišaudė paveldosaugininkas?

Toks susitikimas surengtas nebuvo. Tačiau Klaipėdos savivaldybė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vis dėlto atsiuntė išsamų paaiškinimą, kodėl to nepadarė.

Dokumentas pasirašytas administracijos direktoriaus Sauliaus Budino vardu, tačiau jį parengė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis paaiškino, kodėl miesto valdžia neketina vykdyti komisijos prašymo, nors esą supranta "Valstybinės kultūros paveldo komisijos susirūpinimą dėl Klaipėdos senamiesčio, Naujamiesčio ir Bastionų komplekso apsaugos".

"Dėl Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos, norime paaiškinti, jog šios studijos rengėjai, vertindami susisiekimo plėtros galimybes, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi – ekonominės naudos. Studija nevertino nei socialinio, nei paveldosauginio aspekto. Todėl teiginys, jog Bastionų tilto statyba "neduos naudos", turi būti vartojamas tik su tam tikromis išlygomis ir paaiškinant šio teiginio vartojimo kontekstą", – taip savivaldybės darbuotojas interpretavo 40 tūkst. eurų kainavusios ekspertų studijos išvadas.

Saugos kitų sąskaita?

Vienas kertinių Bastiono tilto šalininkų argumentų yra tas, kad dėl sunkiasvorio viešojo transporto eismo apkrovas nuolat patiria ir dėl to genda kultūros paveldo objektas – Biržos tiltas, jau nekalbant apie dar 15 kultūros paveldo objektų, esančių Tiltų gatvėje.

Teigiama, kad tuos pastatus labai veikia vibracija, o šalia gyvenantys žmonės patiria diskomfortą dėl padidėjusios taršos ir triukšmo, viršijančio nustatytas normas.

Nukreipus automobilių eismą alternatyviu maršrutu, būtų galima išvengti aukščiau aprašytų problemų.

Čia jų galbūt ir bus išvengta, tačiau tos problemos, kaip prognozuojama, neišvengiamai persikels į Bangų, Gluosnių ir Baltikalnio gatves.

Bastionų tilto adeptai įsitikinę, kad pastačius naują tiltą per Danę atsirastų papildomos galimybės gaivinant Klaipėdos senamiestį.

"Transformavus Tiltų gatvę į pėsčiųjų gatvę, būtų sukurtas naujas traukos objektas, kuriame veiktų lauko kavinės, parduotuvės, pramogų, turizmo, kultūrines paslaugas siūlančios įmonės".

Peršasi išvada, kad dėl metų metus besitęsiančio senamiesčio merdėjimo kaltas viešojo transporto srautas, riedantis per Biržos tiltą.

Galiausiai atsakyme Valstybinei kultūros paveldo komisijai rašoma: "Ginče, kuris vyksta dėl Bastionų gatvės statybos, labai svarbus ir kitas, teisinis aspektas. Jūsų minima Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Jo netvirtino miesto taryba. Jis nėra privalomas įvairioms institucijoms, veikiančioms Klaipėdos miesto teritorijoje."

Turtas nuvertėjo perpus

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai dar pernai gruodį netvirtino Bastionų tilto teritorijos detaliojo plano būtent todėl, kad prognozuojamas automobilių srautas, pastačius tiltą, išaugtų beveik keturis kartus.

Tai yra iki 1,7 tūkst. automobilių per valandą ir jų skleidžiamas triukšmas visą parą viršytų leistinus dydžius, reglamentuotus Lietuvos higienos normų, ir tai kenktų šalia gyvenančių žmonių sveikatai.

Tačiau jau po mėnesio higienistų nuomonė pasikeitė, nes savivaldybė pažadėjo permainas techniniame projekte – įsipareigojo perkloti Bangų gatvės tašytų akmenų grindinį ir taip mažinti mašinų keliamą triukšmą.

Nuo gatvės pusės žadėjo apželdinti sklypus ir sukurti triukšmą slopinantį atitvarą, taip pat įspėjamaisiais ženklais ketinama mažinti leistiną transporto greitį, pakloti lygesnę kelio dangą.

Numatytos ir kompensacinės priemonės Bangų gatvės 6, 8, 9, 13, 15 namų bei Gluosnių gatvės 6 namo gyventojams, "jeigu kitos triukšmo mažinimo priemonės nebūtų pakankamos ir atlikti matavimo duomenys patvirtintų tokias būtinybes taikyti".

Pradžioje Bangų gatvės gyventojai, aršiai gynę savo teises gyventi ne magistralėje, kuri veikiausiai atsiras jiems po langais, pastačius Bastionų tiltą, nuleido rankas ir tyliai skundžiasi nuvertėjusiais būstais.

Prieš 9 metus butą viename Bangų gatvės namų įsigijusi klaipėdietė, už jį sumokėjusi 54 tūkst. eurų bei į remontą investavusi solidžią sumą, apgailestavo, kad jos būstas šiandien nuvertėjo perpus būtent dėl naujo tilto atsiradimo perspektyvų.

Žmonės neabejoja, kad už tai jiems jokia kompensacija sumokėta nebus.