Lietuvos ir Rusijos Kuršių marių pakrančių miestai, miesteliai ir gyvenvietės išsiskiria nepaprastu ir pažįstamu kultūros, istorijos ir gamtos paveldu, kuriame atsispindi lietuvių, germanų, o taip pat ir slavų kultūrų elementai. Istorinė šio krašto praeitis suformavo unikalų regioną, kurio paveldas yra nepaprastas ir žinomas. Taip pat, dėl daugelio paveldo objektų bei vertybių, kurios mažiau žinomos ir jų tapatybės iki šio nėra atskleistos ir veiksmingai pritaikytos turizmo rinkoje.
Projektas „Bendras Kuršių marių paveldas: nuo nepaprasto iki pažįstamo“ (angl. Common Heritage of Curonian Lagoon: from Extraordinary to Familiar: CrossHeritage) skirtas bendrų kultūros paveldo objektų bei vertybių puoselėjimui Lietuvos ir Rusijos Kuršių marių regione, siekiant didinti šio regiono patrauklumą nacionaliniams ir tarptautiniams turistams.
Geografiškai Kuršių marios priklauso Lietuvai ir Rusijos Federacijai, tačiau šis regionas neturi bendros tapatybės. Bendrą regiono istoriją tyrinėja akademinė bendruomenė, tačiau šiame regione dar labai trūksta patrauklių edukacinio kultūros turizmo produktų ir paslaugų. Šis projektas aktualizuoja bendrą vietos paveldą ir būtinybę kurti turizmo paslaugas, maršrutus bei infrastruktūrą per abiejų valstybių sienas. Taip pat įtraukiami ir vietos gyventojai, kurie domisi edukaciniu – kultūros turizmu ir prisideda prie bendro turizmo plėtros poveikio pasienio teritorijose. Siekiant lankytinoms vietovėms ir objektams suteikti daugiau patrauklumo, atskleidžiamos pamario krašto įdomybės turistams.
Šiuo metu turizmo sektorius Lietuvos ir Rusijos Kuršių marių regione patiria gilias permainas dėl nuolatos kintančių keliautojų ir turistų poreikių turizmo rinkoje. Dėl COVID-19 pandemijos turizmo rinkose vyksta įvairios transformacijas, kurių metu vis daugiau keliautojų domisi turizmo ir poilsio galimybėmis kaimo vietovėse, miesteliuose, nutolusiuose nuo didmiesčių.
Bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui, Baltijos Federaciniam Imanuelio Kanto unversitetui ir Rusijos Federacijos Kuršių nerijos parkui, sukurtas turizmo almanachas apie bendrą Lietuvos ir Rusijos Kuršių marių paveldą. Almanachas paruoštas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis ir projekto įgyvendinimo pabaigoje bus pateiktas turizmo informacijos centrams turizmo informacijos sklaidai potencialiems Kuršių marių regiono lankytojams. Taip pat paruoštas ir turizmo rinkoje aprobuotas tarptautinio turizmo vandens maršrutas po Lietuvos ir Kuršių marių akvatorijas ir pakrančių gyvenvietes, mažuosius uostus. Vandens turizmo maršruto tikslas – sukurti vientisą tarptautinio vandens turizmo erdvę Kuršių mariose ir supažindinti turistus su vandens paveldu, pakrančių gyvenviečių istorija, vietos gyventojais ir jų gyvenimo būdu prie Kuršių marių.
Kartu su partneriais sukurtas ir tarptautinis turizmo maršrutas „Nuo muziejaus iki muziejaus laiko tėkmės upe“. Šio maršruto tikslas – puoselėti bendrą paveldą bei vertybes Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kuršių nerijoje ir Kuršių marių žemyninėje dalyje, turistams pristatant regiono įdomybes apie gyventojų kultūrą, tradicijas, amatus. Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centras atlikto paruošto turizmo almanacho, vandens turizmo ir sausumos turizmo maršrutų aprobavimus kartu su gidais, mokytojais, dėstytojais, jaunais turizmo specialistais, miesto jaunimu apie pamario krašto geografiją, paveldą, istoriją. Buvo organizuotos ekspedicijos į pamarį – Dreverną, Kintus, Ventę, Rusnės salą, bei plaukimai Kuršių mariomis su laivu „Vasara“.
Svarbi šio projekto veikla susijusi su buvusios pradinės mokyklos Kintuose (Šilutės rajone) transformacija į daugiafunkcį amatų centrą, kuris skirtas lankytojams, turistams ir vietos bendruomenėms mokytis tradicinių amatų – burvalčių statybos, vėtrungių gamybos, keramikos. Rusijos Federacijos Kuršių nerijos nacionaliniame parke sukurta nedidelė senovinių burvalčių statykla. Tradicinės Kuršių marių burvaltės kurėnai vėliau bus naudojami kaip muziejaus objektai ir kaip vandens transporto priemonės turistų plukdymui po Kuršių marias. Atkurtos burvalčių replikos, kokios buvo naudojamos Kuršių mariose praėjusiais šimtmečiais. Jų statyba pristatoma kaip viena iš kultūros turizmo produktų. Buvo organizuotas senovinių laivų festivalis bei vietos bendruomenėms viešai pristatyti Kuršių marių bendro paveldo almanachas, vandens ir sausumos tarptautinio turizmo maršrutai.
Dėl ilgai trunkančios pandemijos, tarptautinės kelionės yra ribojamos, tačiau turizmo sezono metu pastebėti intensyvūs vietinio turizmo procesai. Turistai domisi poilsio ir laisvalaikio galimybėmis pamario gyvenvietėse ir jų paveldu. Tai suteikia galimybę pajusti ryšį su turtinga šio regiono istorija, kraštovaizdžio ir paveldo geografija.
Lietuvos Kuršių marių regione projekto nauda tenka Klaipėdos miestui, Klaipėdos ir Šilutės rajonams bei Neringai. Svarbi projekto nauda tenka Kintų miesteliui, kuris šiuo metu aktyviai stiprina savo tapatybes ir puoselėja planus ateityje tapti kurortine teritorija. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka Kintuose meno ir kultūros veiklą vykdanti VšĮ „Kintai Arts“ bendradarbiaudama su Klaipėdos Universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centru. Organizuotos edukacinės veiklos, skirtos vietos gyventojams ir turistams.
Šis projekto viešinimo straipsnis publikuotas dalinai finansuojant Lietuvos – Rusijos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos lėšomis. „CrossHeritage“ projekto veiklų viešinimo straipsnį paruošė šio projekto partneris Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centro vadovas doc. dr. Eduardas Spiriajevas. Norint daugiau sužinoti apie vykdomą projektą, informacija patalpinta tinklalapyje (http://special.kantiana.ru/heritage-lt-ru/en).
Naujausi komentarai