Bendruomenė susivienijo: muziejui perdavė 110 radijo imtuvų

Bendruomenė susivienijo: muziejui perdavė 110 radijo imtuvų

2025-09-23 15:20

Privačių žmonių iniciatyva virto atskiru Gargždų krašto muziejaus padaliniu. Klaipėdos rajono Jakų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Dvarionas, pradėjęs kolekcionuoti senovinius radijo imtuvus, pomėgiu užkrėtė visą bendruomenę. O šiai susivienijus, 110 radijo imtuvų kolekcija buvo perduota muziejui.

Įsikūrė: Jakuose, autentiškame radijo stoties pastate, duris atvėrė Radijo muziejus.

Unikali stotis

K. Dvarionas, paklaustas, ar jam nėra gaila atsisveikinti su tokia kolekcija, atsakė, kad imtuvai iš Jakų neiškeliavo.

„Perdaviau į profesionalų rankas“, – tikino vyras.

Jakų bendruomenė ieškojo ko nors itin savito ir autentiško. Pačiuose Jakuose stovi išlikęs radiofoninės stoties pastatas.

Ši radijo stotis įdomi tuo, kad ji veikė 1936–1944 metais ir transliavo programas, skirtas Klaipėdos krašte gyvenusiems klausytojams.

Lietuvoje tuo metu veikė tik dvi radijo stotys – Kauno ir Klaipėdos. Klaipėdos stotis buvo įkurta Jakuose.

„2020 metais bendruomenei pasiūliau idėją, žmonės pritarė. Mintis buvo įkurti radijo imtuvų muziejų. Pirmąjį radijo imtuvą nupirkau už savo pinigus. Pasidėjau jį darbe, tai pastebėjo klientai. Žmonės pasisiūlė atvežti ir padovanoti. Tada ir prasidėjo“, – juokėsi vyras.

Iš pradžių kolekcijoje buvo vos keli imtuvai. Juos K. Dvarionas eksponavo bendruomenės salėje.

„Vieni žmonės savo imtuvą atnešė, tada kiti atvežė – nešė ir nešė visi. Surinkome 110 radijo imtuvų“, – pasakojo K. Dvarionas.

Kęstutis Dvarionas

Gyva istorija

1944 metų pabaigoje prie Klaipėdos artėjant frontui, vokiečiai išmontavo radijo siųstuvą bei anteną ir išsivežė juos į Vokietiją.

Po karo nebenaudojamame stoties pastate buvo įkurta Jakų pradinė mokykla.

Stotis atstatyta nebuvo, ir Klaipėda liko be savos radiofoninės stoties iki pat 1958 m., kai pradėjo veikti retransliatorius Giruliuose.

Iš Girulių tuomet imta retransliuoti radijo ir televizijos programas iš Vilniaus ir Maskvos.

„Norisi išsaugoti mūsų istoriją. Radijo stoties pastate veikė pradinė mokykla, aš pats joje mokiausi. Po to čia buvo darželis. Kai pastatė naują darželį ir visi išsikėlė, čia veikia biblioteka, muziejus, čia yra bendruomenės salė“, – pasakojo K. Dvarionas.

Bendruomenė labai norėjo sutvarkyti muziejui skirtas patalpas.

„Bendruomenė rašė projektą, seniūnaičiai pritarė, gavome šiek tiek lėšų. O su bendruomenės vyrais sutvarkėme patalpas. Padarėme talką, susukome lentynas, sudėjome eksponatus. Bendruomenė negali turėti muziejaus, tad mes kolekciją pavadinome ekspozicija. O štai dabar jau yra ir muziejus“, – patikino K. Dvarionas.

Šį rugsėjį ekspozicija buvo oficialiai perduota Gargždų krašto muziejui.

Ekspozicijoje – gyva radijo istorija, nuo tarpukario transliacijų iki šiandienos edukacijų.

„Manęs kiti klausė, kam visa tai darome – juk viskas neatlygintinai. Kai esi gimęs, augęs ir toliau gyveni toje vietovėje, tokių klausimų nekyla. Gal atvažiavusiam ir nesinori nieko daryti už ačiū. Bet jei čia tavo namai, tokių minčių nekyla“, – pastebėjo K. Dvarionas.

Edukacijos: muziejus dirba keturias dienas per savaitę ir dažnai sulaukia mažųjų lankytojų.

Reti eksponatai

Gargždų krašto muziejaus muziejininkė ekspozicijai Jakuose Laura Martinkienė patikino, kad muziejus Jakuose dirba keturias dienas per savaitę ir kvietė klaipėdiečius aplankyti ekspoziciją.

„Turime ir veikiančių radijo imtuvų. Turime vokiečių gamintojo „Telefunken“ radijo aparatą. Toks radijo imtuvas buvo Jakų radijo stotyje ir jis buvo skirtas retransliuoti laidas. Jei nutrūkdavo radijo transliacija, buvo retransliuojama iš radijo imtuvo“, – pasakojo L. Martinkienė.

Muziejininkė akcentavo, kad Jakų radijo stoties pastatas yra autentiškas.

„Čia net veikė nauja, stipresnė nei Kaune veikusi, radijo transliacijos stotis“, – priminė L. Martinkienė.

Projektas „Pilietinė iniciatyva“ portale https://www.kl.lt (2025) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 6000 eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra