BEVEIK PENKTADALIO KROVINIŲ ŠIEMET NETEKĘS KLAIPĖDOS UOSTAS: REZULTATAS GERESNIS NEI TIKĖTASI

Klaipėdos uoste šiemet sausį-liepą perkrauta 20,5 mln. tonų krovinių, arba 19 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vadovas sako, jog rezultatas pesimistinis, bet ne toks prastas, kaip tikėtasi.

„Rezultatai yra pesimistiniai, kiekvieną ketvirtį stebime kritimą, sausis dar nebuvo toks prastas kaip balandis, kai pasijuto sankcijų veikimas, „Belaruskalij“ trąšos, liepą fiksuotas 28,1 proc. kritimas, o naujai atsiradę kroviniai negali kompensuoti netekčių“, – trečiadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika.

Per septynis mėnesius Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo birių krovinių – jų krauta 5,8 mln. tonų, arba 53 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, generalinių krovinių – 10,3 mln. tonų, arba 15 proc. daugiau.

„Kas iš esmės yra pozityvu – metų pradžioje prognozavome, kad rezultatai bus blogesni“, – sakė V. Šileika.

Asociacijos duomenimis, birių trąšų uoste šiemet perkrauta 71 proc. (5,4 mln. tonų) mažiau, rūdos – 90 proc. (838 tūkst. tonų) mažiau, ro-ro krovinių – 15 proc. (593 tūkst. tonų) mažiau, naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų daugėjo 15 proc. (557 tūkst. tonų), standartizuotų konteinerių (TEU) – 41 proc. (1,7 mln. tonų).

„Manau, kad šiais metais konteinerių krova gali būti rekordinė“, – teigė V. Šileika.

Metų pradžioje prognozavome, kad rezultatai bus blogesni.

Pasak jo, dėl logistikos problemų uostas negali išnaudoti galimybių perkrauti daug krovinių iš Ukrainos.

„Trūksta platformų, vagonų, daug klientų nori vežti, bet nėra. Tai didžiulis potencialas, uosto kompanijos yra pasiruošusios krauti daugiau ir įvairesnių krovinių, bet dėl vagonų ir platformų trūkumo didžioji dalis tų krovinių išvažiuoja per Lenkiją, Vokietiją, nes negalime su automobilių transportu pristatyti tokio kiekio. (...) Yra klientų, kurie yra pasirašę sutartis su gamyklomis dėl išvežimo produkcijos, bet negali jo išvežti. Krovinio yra, jeigu tik rastume kelią, kaip jį išvežti“, – teigė V. Šileika.

Bendrovės „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus sako, kad šiuo metu uostas galėtų perkrauti bent pusę milijono tonų žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos.

„Jeigu kalbėtume apie birios produkcijos segmentą, vertinome tiekimus, laikus, skaičiavome, kad per metus padėtume priimti ir perkrauti iki pusės milijono tonų ukrainietiškos žemės produkcijos“, – sakė G. Rimkus.

Skirtingai nei kažkas bandė prognozuoti situaciją, kad grės dideli atleidimai, žmonės liks be pajamų ir be darbo, tai taip nėra. Tikriausiai yra atvirkščias veiksmas – visoms kompanijoms trūksta darbuotojų.

„Tie srautai santykinai kompensuotų praradimus dėl sankcijų“, – pridūrė jis.

Asociacija: mažėjant krovai Klaipėdos uoste trūksta darbuotojų

Klaipėdos uosto krovos apimtims šiemet kritus penktadaliui, įmonės darbuotojų neatleidžia, priešingai – dėl naujų technologijų ir paslaugų jaučiamas jų trūkumas, sako  LJKKA vadovas.

V. Šileikos teigimu, neišsipildė prognozės, kad dėl prastėjančių krovos rezultatų uosto įmonės atleis daug darbuotojų.

„Skirtingai nei kažkas bandė prognozuoti situaciją, kad grės dideli atleidimai, žmonės liks be pajamų ir be darbo, tai taip nėra. Tikriausiai yra atvirkščias veiksmas – visoms kompanijoms trūksta darbuotojų, kaip ir visame pasaulyje, Europos uostuose jaučiamas darbuotojų trūkumas, jaučia praktiškai visos kompanijos“, – trečiadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė V. Šileika.

Jo teigimu, darbo jėgos trūksta dėl įmonėse diegiamų naujų technologijų bei paslaugų.

„Atsiranda naujos technologijos, reikalaujančios daugiau žmonių. Visos kompanijos dabar dirba tokiu režimu, kad bandome klientui pateikti kuo daugiau pridėtinės vertės uoste, tos vertės kūrimas irgi reikalauja papildomų žmonių, bandome jų ieškoti“, – sakė V. Šileika.

Klaipėdos uostas toliau pirmauja Baltijos šalyse, išlieka ketvirtas Baltijos jūros rytuose

Klaipėdos uostas, nepaisant reikšmingo krovos kritimo, išlieka lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per septynis šių metų mėnesius buvo 19,4 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 20,568 mln. tonų.

Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 9,1 proc. daugiau – 4,171 mln. tonų.

Krovinių srautai per Rygos uostą augo 13,1 proc. iki 13,158 mln. tonų, Ventspilio – 24,6 proc. iki 8,241 mln. tonų, Liepojos – 16,8 proc. iki 4,426 mln. tonų.

Talino jungtinis uostas krovos sausį-liepą rezultatų nepaskelbė. Estijos statistikos departamento duomenimis, krova visuose šalies uostuose per šį laikotarpį siekė apytikriai 20,5 mln. tonų, o tai – 12 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Daugiausiai krovinių Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pritraukia trys Rusijos uostai. Krova Ust Lugos uoste palyginamuoju laikotarpiu didėjo 12,3 proc. iki 69,091 mln. tonų, Primorsko – 16,6 proc. iki 35,252 mln. tonų, tuo tarpu Sankt Peterburgo – sunyko 33,3 proc. iki 24,201 mln. tonų.

Krova Kaliningrado uostuose sumenko 12,7 proc. iki 5,206 mln. tonų.