Daugės „Klaipėdos hidrotechnikos“ variantų? | Diena.lt

DAUGĖS „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKOS“ VARIANTŲ?

Seime atnaujinamas svarstymas dėl uosto žemės nuomos, kurios principus reikalauja keisti Europos Sąjunga, bet jo nenori keisti nei uostininkai, nei Lietuva.

Seime atnaujinamas svarstymas dėl uosto žemės nuomos, kurios principus reikalauja keisti Europos Sąjunga, bet jo nenori keisti nei uostininkai, nei Lietuva.

Nuomininkai neteks pirmumo

Reikalas tas, kad dabar pasibaigus 50 metų uosto žemės nuomos sutarčiai pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi tas pats nuomotojas, jei jis tvarkingai vykdė pagal iki tol buvusią žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Tokia norma buvo svarbi, nes ji įpareigojo uosto kompanijas tvarkingai laikytis žemės nuomos sutarties. Dabar Seime svarstoma nuostata, kad žemės nuomos terminas numatomas tas pats – ne ilgiau 50 metų. Tačiau įrašyta tokia sąlyga: pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsnis netaikomas.

Šis straipsnis numato, kad žemės nuomininko pirmumo teisę atnaujinti sutartį.

Kodėl prireikė uosto žemės nuomotojus, pasibaigus sutarties terminui, nušalinti nuo jų nuomotos žemės? Todėl, kad tokia tvarka yra daugelyje kitų ES uostų. Jos įsipareigojo laikytis Lietuva, stodama į ES. Taip pat konkurencingumo nuostatos reikalauja sudaryti sąlygas į uostus ateiti ir kitiems verslo subjektams.

Skirtinga vystymosi istorija

Lietuvoje yra susidariusios ypatingos sąlygos, kai Klaipėdos uosto vystymas labiau priklausė ne tiek nuo valstybės, kiek nuo verslo investicijų.

Realiai laikoma, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš maždaug keturių milijardų litų investicijų į Klaipėdos uostą du trečdalius investavo verslas ir vieną trečdalį valstybė – per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.

Lietuvoje valstybės lėšomis buvo ir yra statoma uosto infrastruktūra – laivybos kanalai, navigacija, krantinės, privažiavimo keliai. Verslo lėšomis statomi terminalai, vidiniai tinklai.

Vakarų Europos šalyse uostai vystėsi kiek kitaip. Ten uosto žemės naudotojas visą infrastruktūrą ir suprastruktūrą statė savo lėšomis. Todėl uosto žemės nuomininkui arba terminalo operatoriui išnuomojamas visas komplektas. Jam nereikia niekuo papildomai rūpintis, tik tvarkingai eksploatuoti turtą ir laiku mokėti nuomos mokesčius.

Daugybė „Hidrotechnikos“ variantų

Esminis skirtumas tarp vakarietiškojo ir klaipėdietiškojo uostų modelio yra ir tai, kam pasibaigus uosto žemės nuomos terminui atiteks tie objektai, kurie privataus verslo yra ant tos žemės pastatyti?

Teoriškai uosto žemę naujam nuomininkui turėtų nuomoti Uosto direkcija, terminalus – senasis nuomininkas, nes jis juos statė ir jie jam priklausys. Tokioje situacijoje visi neatsiejamai taptų priklausomi vieni nuo kitų.

Uoste atsirastų daugybė variantų, kokie dabar pastebimi buvusioje „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijoje. Ten dabar žemė priklauso Uosto direkcijai, pastatai, aikštelės – „Klaipėdos hidrotechnikai“, o teritorija arba jos dalimis naudojasi kiti.

Uoste atsirastų daugiau „nugyvendintų“ teritorijų. Likus iki nuomos termino pabaigos dešimtmečiui, į teritoriją nebeapsimokės investuoti, nes neaišku, ar pavyks ją vėl išsinuomoti. Veikiausiai net ir labai norint nebebus galima rasti pinigų investicijoms, nes bankai, likus trumpesniam laikui iki nuomos termino pabaigos, laikys terminalų savininkus nepatikimais – nepratęsę sutarčių, jie nebeturės ir pajamų šaltinių.

Panašus kaip „Klaipėdos hidrotechnikoje“ uosto žemės nuomos variantas pradėtas svarstyti Seimo komitetuose. Ir jei nauja nuostata Seime bus priimta, tai bus žingsnis atgal chaoso link.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

tai bus trageija

nafik

SUSIJUSIOS NAUJIENOS