DĖL IŠPAŽINTIES – Į TEISMĄ

Ne su savo "šliūbiniu" vyru gyvenanti moteris Klaipėdos bažnyčioje sužinojo, kad išrišimo nebegaus. Esą tai, ką ji daro, – sunki nuodėmė. Priblokšta klaipėdietė išgirdo, kad yra tik viena išeitis – pasinaudoti savotiško advokato – Vyskupijos tribunolo notaro paslaugomis ir kreiptis į bažnytinį teismą dėl santuokos nutraukimo.

Išrišimas – ne visiems

Prieš metus į Klaipėdą atsikrausčiusi 37-erių Raimonda M. yra praktikuojanti katalikė.

Anksčiau ji lankydavosi kaimelio, kuriame dirbo siuvėja, bažnyčioje, bet persikėlusi į didmiestį pakeitė ir maldos namus.

Jaunystėje gyvenimas jos nelepino. Sulaukusi devyniolikos pastojo ir ištekėjo už vyro, kurio, kaip sakė, nemylėjo.

Kadangi yra stipriai tikinti, vedybų ceremonija įvyko bažnyčioje, santuoką įtvirtino katalikų kunigas.

Jaunavedžiams gyvenimas kartu nesisekė, maža to, vyras buvo neištikimas.

Vieną dieną neapsikentusi Raimonda pareiškė norinti skyrybų, ir civilinė santuoka buvo nutraukta.

Šiuo metu ji gyvena su kitu vyru.

Dėl gyvenimo susidėjus Raimonda niekad per daug nesikrimto ir ramia širdimi patikėdavo nuodėmes dvasininkams.

Dar prieš Kalėdas į vieną uostamiesčio bažnyčią užsukusi moteris tikėjosi pasimelsti ir išlieti "visus negerumus". Tačiau scenarijus susiklostė ne taip, kaip tikėjosi.

Dėmesingai jos klausęs kunigas staiga pareiškė, kad negali suteikti išrišimo.

Mat neanuliavusi sakramentinės santuokos ji gyvena su kitu partneriu, o tai, bažnyčios terminais tariant, reiškia nuolatinį buvimą sunkioje nuodėmėje.

Tėvas Stanislovas atleido

Paradoksalu: į aprašytą situaciją patekęs tikintysis išpažinti savo nuodėmes gali, tačiau gauti išrišimą – ne.

"Kunigas aiškino, kad nepaisant mano nuodėmingo gyvenimo, galiu eiti išpažinties, tik privalau aiškiai pasisakyti, kad gyvenu be sakramento ir į išrišimą nepretenduoju. Pasijaučiau tarsi atstumta ir išvaryta iš bažnyčios. Neva gyvenimas be sakramentinės santuokos yra didelė nuodėmė, kurios turiu išsižadėti, kad kliudau sau susitaikyti su Dievu. Tuomet kokia prasmė išsakyti nuodėmes, jei man vis tiek nebus atleista?" – retoriškai klausė Raimonda.

Moteris nesuprato, kodėl jos gyvenimas staiga tapo nepriimtinas bažnyčiai.

"Netgi Tėvas Stanislovas, dar būdamas gyvas, man atleido ir davė išrišimą", – akcentavo ir netrukus pradėjo domėtis, kaip sugrįžti į įprastų tikinčiųjų gretas.

Kuo daugiau gilinosi, tuo sudėtingiau viskas atrodė.

Apklausa – su liudytojais

"Vietinis kunigas man pasiūlė kreiptis į vyskupijos, kurioje buvo sudaroma santuoka, kuriją ir galiausiai – į bažnytinį teismą. Tai – vienintelis būdas paskelbti sakramentinę santuoką negaliojančia. Dar įspėjo, kad tai padaryti pavyksta toli gražu ne visiems", – prisiminė Raimonda.

Šiaulių vyskupijos tribunolo notaras už tam tikrą atlygį padėjo moteriai paruošti procedūrai reikalingas dokumentus.

Svarbiausia dalis – išdėstyti svarias priežastis, dėl kurių santuoka turėtų būti pripažinta negaliojančia.

"Notaras man padėjo suformuoti argumentus, vienas jų – kad tuokiausi be meilės, kad nuslėpiau nuo savo tėvų apie buvusio vyro ankstesnę santuoką, kad nežinau, ar jis krikštytas. Nors tai nėra pagrindiniai motyvai, dėl kurių santuoka subyrėjo, bažnyčiai tai atrodė svarbu", – pasakojo pašnekovė.

Kai prašymas buvo suformuotas, moteris pakviesta atvykti į apklausą.

Nemalonioje procedūroje privalėjo dalyvauti ne tik buvęs sutuoktinis, bet ir abiejų šalių liudytojai, galintys patvirtinti, kad Raimonda sako tiesą.

"Varginantis ir orumą žeminantis procesas. Ne kiekvienas tam ryžtųsi", – liejo apmaudą Raimonda.

Nagrinėjo teisėjų kolegija

Po apklausos beliko laukti sprendimo. Buvo užvesta byla, kurią nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Apie nutartį Raimondai turėjo būti pranešta asmeniškai.

Vien Šiaulių vyskupijos tribunolo pritarimo neužteko, byla patikėta ir antrosios instancijos bažnytinio teismo teisėjų kolegijos Kaune žinion.

Tik po pusmečio moterį pasiekė dekretas. Santuoka paskelbta neįvykusi.

"Laimei, atsakymas buvo teigiamas. Gavau krūvą dokumentų, kuriuose rašoma, kad santuoka yra negaliojanti dėl aplinkybių, lėmusių jos sudarymą. Man pasisekė, nes pažįstu žmogų, kuriam teismas nebuvo palankus", – užsiminė pašnekovė.

Dabar, jei būtų jaunesnė, į bažnyčią nepultų ir dėl krikščioniškos santuokos gerai pagalvotų.

"Nes paskui teks eiti kryžiaus kelius. Net žudikui paprasčiau gauti išrišimą. Antrą kartą to tikrai nedaryčiau", – nedvejojo ji.

Išlaisvina tik mirtis

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas kunigas Vilius Viktoravičius patvirtino, kad dvasininkas negali suteikti išrišimo žmogui, gyvenančiam nesantuokoje.

Tai yra normali bažnyčios praktika.

"Pasielgta teisingai, kadangi išlieka išorinė nuodėmė, o po išpažinties reikia atsilyginti ir taisytis. Šiuo konkrečiu atveju išrišimo niekas negali duoti. Jis suteikiamas tik tuomet, jei žmogus ruošiasi santuokai, bet ne tada, kai tai – nuolatinė gyvenamoji būsena", – komentavo V.Viktoravičius.

Belieka tik kreiptis į bažnytinį teismą ir tikėtis teigiamos nutarties.

"Skyrybos įmanomos tik tuo atveju, jeigu santuoka bus pripažinta negaliojančia. Turime daug aktyvių parapijiečių, kurie gyvena antroje santuokoje ir negali nieko padaryti", – aiškino klebonas ir pripažino, kad anuliavimas – sudėtinga procedūra.

"Nėra taip, kad nuėjau į 'Maximą" ir parsinešiau duonos. Minėtas kelias irgi nėra garantuotas. Prieš tai reikėtų pasikalbėti su parapijos klebonu ir pasitarti, ar iš tikrųjų yra kabliukų, kurie išspręstų šį reikalą", – dėstė jis.

Priežastys gali būti įvairios. Neištikimybė, anot jo, į šį sąrašą nepatenka.

"Yra dvylika priežasčių, ardančių santuoką. Bent viena jų turėtų būti santuokos sudarymo metu, o ne po to. Suvokimo nebuvimas, vyro impotencija, kunigo jurisdikcijos nebuvimas, baimė, prievarta. Tiek fizinė, tiek moralinė", – vardijo dvasininkas.

Esti viena galimybė nusimesti nuodėmės naštą ir nesikreipiant į teismą. Tai – sutuoktinio mirtis.

"Akropolio" sindromas

Paklaustas, ar išrišimas nėra subjektyvus reikalas, juk Tėvas Stanislovas Raimondai nuodėmes atleido, kunigas atsakė tiesmukiškai.

"Oi, nepradėkime analizuoti tokių žvaigždžių, kurie kitą kartą, būkime "biedni", bet teisingi, elgiasi ar elgdavosi neteisingai", – samprotavo V.Viktoravičius.

Jo žodžiais tariant, scenarijų būna įvairių. Kartais žmonės neįdeda jokių pastangų, kad gautų išrišimą, kiti, priešingai – aktyviai ima jautį už ragų.

"Kai kurie nori, kad viskas jiems būtų padedama ant lėkštutės. Vadinu tai "Akropolio“ sindromu", – vaizdžiai išsireiškė klebonas.

Jam antrino kitas, viešumo pabijojęs, kunigas.

"Būkime realistai, žmonės dažnai meluoja, galbūt moteris nepasakė visko iki galo, atlikdavo šventvagišką išpažintį, todėl ir gaudavo išrišimą. Tiesą sakant, tokie klausimai yra sprendžiami visiškoje paslaptyje ir nedalyvaujant tretiems asmenims. Iš kiekvieno paklausto kunigo jūs išgirsite oficialų bažnyčios mokymą. Kanonai – visiems tie patys", – tvirtino jis.

Vis dėlto atsirado ir manančiųjų kitaip.

Anksčiau Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigas, o šiuo metu – Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas Evaldas Darulis į situaciją pažvelgė nuosaikiau.

"Labai priklauso nuo atvejo. Jeigu žmogus atlieka išpažintį laikydamas savyje labai sunkią nuodėmę, kuri jį slegia, kunigas turėtų duoti išrišimą. Nes negalėtų palikti žmogaus kaltės jausme. Dažniausiai kunigai atsižvelgia tik į kanonų teisę, bet ne į platesnę ir daugiau apimančią moralinę teologiją. Pastarosios didžioji dalis tiesiog nėra studijavę", – kalbėjo pranciškonas.

Jo paties praktikoje būta visko.

"Jeigu jau ateina, dažniausiai duodu išrišimą. Svarbu, kad žmogus patikėtų Dievo gailestingumu. Jeigu esi kaltas, atsakysi prieš Dievą", – tarstelėjo klebonas.

Skaičių nefiksuoja

Oficialios statistikos, kiek per metus Klaipėdoje anuliuojama bažnytinių santuokų, Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius neturi.

"Reikėtų rankiniu būdu versti kiekvieną akto įrašą ir žiūrėti: tai civilinė ar bažnytinė santuoka. Būtų per daug sudėtinga", – teigė Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

"Kad tokių turime, tai tikrai. Tačiau bažnytinių santuokų, palyginti su civilinėmis, yra kur kas mažiau. Vienas, du procentai", – komentavo G.Misevičienė.

Iš viso pernai Klaipėdoje įregistruota 1 261 santuoka. Iš jų bažnyčios tvarka – 225. 2015 m. atitinkamai: 1 288 ir 224.

2016 m. nutrauktos 599 santuokos, 2015 m. – 635.

Kiek iš jų anuliavo pati bažnyčia, nėra žinoma.

"Mums nereikia tokios statistikos, nes bažnytinės santuokos nutraukimas civiline tvarka neatliekamas", – tarstelėjo vedėja.