DĖL KELIOLIKA METŲ NEŠYLANČIO GYVATUKO – KLAIPĖDIEČIŲ NEVILTIS

Garbaus amžiaus klaipėdiečiai Ona ir Jonas Pranevičiai jau antrą dešimtmetį vargsta dėl nešylančio gyvatuko. Vonioje būna taip šalta, kad gyventojai baiminasi eiti maudytis, nes gali susirgti. Pora per metus bent kartą kreipiasi pagalbos į šilumos ūkio prižiūrėtoją, bet problema niekaip neišsprendžiama.

Garbaus amžiaus klaipėdiečiai Ona ir Jonas Pranevičiai jau antrą dešimtmetį vargsta dėl nešylančio gyvatuko. Vonioje būna taip šalta, kad gyventojai baiminasi eiti maudytis, nes gali susirgti. Pora per metus bent kartą kreipiasi pagalbos į šilumos ūkio prižiūrėtoją, bet problema niekaip neišsprendžiama.

Vonioje tvyro šaltis

Laukininkų gatvėje gyvenantys 85-erių  Ona ir 82-ejų Jonas Pranevičiai tvirtino, jog nebežino, kur kreiptis dėl vonioje nešylančio gyvatuko.

Pasak klaipėdiečių, su šia problema susiduriama kasmet, prasidėjus šildymo sezonui.

"Vasarą gyvatukas būna karščiausias. Rankos pridėti neįmanoma. Žiemą – šaltas kaip ledas. Kartais – vos drungnas. Taip tęsiasi jau keturiolika metų. Kasmet po kelis kartus skambiname šildymo sistemų prižiūrėtojui, bet naudos jokios", – tvirtino moteris.

O.Pranevičienės teigimu, blogiausia, jog vonioje tvyro šaltis. Garbaus amžiaus klaipėdiečiai maudytis eina su baime, kad peršalę nesusirgtų. Neišdžiūsta ir ant gyvatuko pakabinti rankšluosčiai.

"Esame silpnos sveikatos. Vyras turi problemų dėl plaučių. Tikrai nemalonu eiti maudytis, kai vonioje taip šalta. Kodėl kituose namuose gyvatukai šyla, o pas mus ne?" – teiravosi moteris.

Buvo šiltas tris dienas

Klaipėdiečiai pasakojo, kad jau pavargo skambinti į namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę "Lamberta".

Šią žiemą į bendrovę žmonės jau kreipėsi du kartus – prieš Naujuosius metus ir prieš pusantro mėnesio.

"Atėjo darbuotojas, palietė gyvatuką ir išėjo nieko nepasakęs. Liko neaišku, ar išspręs problemą. Eina laikas, o gyvatukas šaltas", – tvirtino moteris.

O.Pranevičienė prisiminė, kad prieš dvejus metus po vieno šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės darbuotojo apsilankymo turėjo naudos. Pasak moters, pastarasis sakė, kad kažkas buvo remontuojama.

Po darbų gyvatukas pradėjo šilti, tačiau neilgam. Po trijų dienų jis vėl buvo šaltas.

Klaipėdiečiams nesuprantama, kodėl jie turi mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, gyvatuko mokestį, jei įrenginys vis tiek nešyla?

"Jei nieko neįmanoma padaryti, tai tegul pinigų neima. Už tą daiktą mokame apie 50 litų. Esame abu pensininkai. Mums tai dideli pinigai", – pabrėžė O.Pranevičienė.

Klaipėdietė negalėjo pasakyti, ar gyvatukas nešyla tik jų bute, ar ir pas kaimynus.

"Name esame vieninteliai pensininkai. Nelabai su kuo bendraujame, sveikata prasta", – aiškino moteris.

Pranešimų neužfiksavo

Įmonės "Lamberta" direktorius Jonas Kondratas pasakojo, kad iškvietimo iš namo, kur gyvena O. ir J. Pranevičiai, nebuvo.

"Dispečerinėje jų skambučių nėra užregistruota. Skambinau ir darbuotojui, kuris atsakingas už tą namą. Jis tvirtino, kad nebuvo kilę jokių problemų šiame pastate. Net labai nustebo dėl tokio klausimo. Tad konkrečiai nieko negaliu pakomentuoti", – tvirtino vadovas.

Anot J.Kondrato, jei žmonės būtų pranešę apie problemą, dispečerinėje tai būtų užfiksuota. Visi skambučiai yra registruojami. Be to, ir darbuotojas būtų pasakęs.

"Gal žmonės iš tikro nesikreipė. Juk visokių situacijų būna", – svarstė direktorius.

O.Pranevičienė nurodė telefono numerį, kuriuo skambino pranešti apie problemą. Jis buvo įmonės "Lamberta" dispečerinės.

"Nesuprantu, kodėl jie meluoja?" – stebėjosi moteris.

Užsukęs darbuotojas prisiminė

Tą pačią dieną, kai dienraštis "Klaipėda" susisiekė su įmonės "Lamberta" vadovu, O.Pranevičienei paskambino bendrovės dispečerinės darbuotoja. Netrukus užsuko ir specialistas.

"Dispečerė man taip pat sakė, kad nėra užregistruota jokio pranešimo. Prašė kreiptis raštu. Nesuprantu, kaip taip gali būti, jei per metus skambini po du kartus? Nori žmogų apjuodinti. Vis dėlto gyvatuko atėjęs apžiūrėti darbuotojas prisiminė, kad lankėsi pas mus prieš pusantro mėnesio", – tvirtino moteris.

Pasak O.Pranevičienės, apsilankė ir namą administruojančios įmonės darbuotoja. Ji paaiškino, kad problemą spręsti privalo ne kas nors kitas, o namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

J.Kondratas aiškino, kad paprastai nebūna taip, kad gyvatukas nešiltų viename bute. Problemų kyla visuose butuose, kurie naudojasi tuo pačiu stovu.

"Jei taip būtų, netiltų mūsų telefonas nuo pranešimų. Tikrai žinotume apie problemą. Taip nebūna, kad didžiuliame name įrenginys nešiltų tik viename bute", – teigė vadovas.

Vamzdis galėjo užsikimšti

Paprastai, anot J.Kondrato, gyvatukai nešyla dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Taip nutinka, kai kaimynai savavališkai nuo įrenginio pasijungia grindų šildymą. Tai yra draudžiama.

Esant tokiems įtarimams, namo administratorius sudaro komisiją, kuri aiškinasi situaciją. Pasitvirtinus įtarimams, buto savininkams tenka ne tik panaikinti grindų šildymą, bet ir susimokėti baudą.

Gyvatukas gali nešilti ir dėl problemų namo šildymo ir karšto vandens sistemoje. Tokiais atvejais, dar kartą pabrėžė J.Kondratas, problemų kyla ne viename bute.

Vis dėlto, pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio, gyvatukas gali nešilti ir viename bute. Gali būti, kad vamzdis paprasčiausiai užkalkėjo.

"Karštas vanduo yra karštas vanduo. Vamzdis – kaip virdulys. Per tiek metų jame galėjo prisikaupti nuosėdų ir užsikimšti. Tada žmonės turėtų jį pasikeisti", – aiškino vedėjas.

Skundus siunčia ir į meriją

Problemų, nešylant gyvatukui, gali kilti ir dėl kaimynų. Keisdami įrenginį savo bute, jie gali būti ką nors ne taip padarę. Tarp galimų priežasčių, kodėl nešyla gyvatukas, A.Gaižutis minėjo ir nelegalų šildomų grindų įrengimą, sistemos problemas.

Tačiau pirmiausia A.Gaižutis klaipėdiečiams patarė pasižiūrėti, kokia situacija yra aukštu žemiau ir aukštu aukščiau gyvenančių kaimynų butuose.

"Tuomet paaiškės, ar čia stovo, ar vieno buto problema. Jei gyvatukas nešyla ir kituose butuose, gali tekti keisti ir dalį vamzdyno", – pabrėžė vedėjas.

A.Gaižutis tvirtino, kad priežastį, kodėl nešyla gyvatukas, turi išsiaiškinti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Jei šis problemos neišsprendžia pranešus žodžiu, tada reikia kreiptis raštu.

Nerandant kalbos su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju, rekomenduojama kreiptis į namo administratorių.

"Pirmiausia reikia nustatyti priežastį, kodėl nešyla gyvatukas. Tačiau abejoju, kad problema gali tęstis keturiolika metų", – atkreipė dėmesį vedėjas.

Skundų dėl nešylančių gyvatukų yra sulaukusi ir miesto savivaldybė.