DĖL KONTROLIERIŲ GRIEŽTĖS UOSTO ŽEMĖS NUOMA

Klaipėdos uosto žemės nuomos sutarties forma yra vienas iš esminių dokumentų, kuris apibrėžia verslo ir valstybės santykį vieninteliame Lietuvos uoste.

Nebuvo verslo įsipareigojimų

Šiuo metu yra derinami Klaipėdos uosto žemės nuomos sutarties formos pakeitimai. Formos pokyčiams įtaką padarė pernai liepą paskelbta valstybinio audito ataskaita dėl Klaipėdos uosto infrastruktūros valdymo.

Nemažai kontrolierių pastabų buvo skirta ir uosto žemės nuomos proceso tobulinimui. Buvo konstatuota, kad nuomininkai žemę turi naudoti tik uostinei veiklai. Sutartis analizavę kontrolieriai dalyje jų nerado konkretaus nurodymo, kokiai veiklai naudojama uosto žemė. Pas dalį uosto žemės nuomininkų rastos dizaino, maketavimo, leidybos, vadybos, baldų gamybos, mokymo paslaugų ir kitos veiklos.

Buvo pastebėta ir tokia tendencija, kad dalyje žemės nuomos sutarčių nebuvę numatyti verslo krovos ar apyvartos įsipareigojimai.

Kita kontrolierių pastebėta blogybė buvusi tai, kad sudarant naujas uosto žemės nuomos sutartis nebuvo atliekamas nuomininkų veiklos vertinimas. Tai neva turėjo būti daroma, nes tik pagal veiklos vertinimą galėję būti nustatyti terminai, kam ir kokiam laikotarpiui išnuomojama uosto žemė.

Lietuva tarsi perprogramavo Klaipėdos uosto žemės nuomos sistemą, kuriai prieš tai Europos Sąjungos institucijos turėjo pastabų ir grasino nemažomis baudomis.

Neaiškus nuomos nutraukimas

Valstybės auditas pateikė duomenis, kad Klaipėdos uoste dėl žemės nuomos yra sudaryta 90 sutarčių. Iš jų 54 sudarytos 50 metų laikotarpiui iki 2066 m. Kitos sutartys sudarytos įvairiems laikotarpiams nuo 10 iki 45 metų.

Daugumos naujų uosto žemės nuomos sutarčių sudarymo laikas skaičiuojamas nuo 2016 m. Tais metais Lietuva tarsi perprogramavo Klaipėdos uosto žemės nuomos sistemą, kuriai prieš tai Europos Sąjungos institucijos turėjo pastabų ir grasino nemažomis baudomis.

Perprogramuota sistema dabar ES institucijoms abejonių nebekelia. Joje nemažai įvairių kabliukų užčiuopė tik valstybės auditoriai. Jie pasigedo didesnio verslo įsipareigojimo, didesnio prisidėjimo, kad būtų pasiekti geresni Klaipėdos uosto veiklos rodikliai.

Pastebėta ir tai, kad numatytas per ilgas 50 metų uosto žemės nuomos laikotarpis. Kilo klausimų, kokiu pagrindu vienoks ar kitoks žemės nuomos laikotarpis buvo nustatytas.

Pasigesta aiškumo, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis ilga veikla gali būti nutraukta. Ar procedūra gali būti pradėta jau tada, kai verslas kelerius metus nevykdo prisiimtų krovos ar apyvartos įsipareigojimų?

Atliko žymius pakeitimus

Dabar parengtoje ir verslui svarstyti pateiktoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formoje tarsi sudėliota visa tai, ko pernai atlikę auditą pasigedo valstybės kontrolieriai.

Į formą įtraukta daugybė naujų ir konkrečių formalumų. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas teigė, kad naujoje uosto žemės nuomos sutarties formoje, palyginus ją su dabartine forma, atlikta daugiau kaip pusės punktų pakeitimai.

Jie nekeičia žemės nuomos įkainių, kurie ne taip seniai buvo koreguoti. Pakeitimai susiję su uosto naudojamos žemės kontrolės stiprinimu. Numatytas uosto žemės nuomos sutarčių laikymosi tikrinimo periodiškumas, procedūros.

Siekiama, kad visose sutartyse būtų numatyti minimalūs uosto verslo krovos ir apyvartos įsipareigojimai. Tai padaryti yra palyginti sunku, nes verslo įsipareigojimai dažnai gali priklausyti ne tiek nuo paties verslo, kiek nuo geopolitinės situacijos ir panašiai.

Galima akcentuoti ir tai, kad šiuo metu Klaipėdos uosto verslas arba didesnioji jo dalis išgyvena nemažą sunkumų periodą dėl aplinkybių, kurios susiklostė bent jau rytinės Baltijos jūros regione dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir su tuo susijusių ekonominių sankcijų.