DĖL LEIDIMO – KANČIŲ KELIAI

Būstas centrinėje Klaipėdos dalyje, kur už automobilių stovėjimą reikia mokėti ir daugiabučių namų kiemuose, – ne priežastis gauti lengvatinį leidimą. Už teisę nemokamai laikyti mašiną prie savo namų klaipėdietė kovoja jau dvejus metus, tačiau, panašu, pergalės taip ir nepasieks. Kelią tam užkerta miesto tarybos patvirtinta tvarka.

Butą prižiūri tėtis

Klaipėdietė Lina J. turi butą viename iš Danės gatvės daugiabučių namų.

Moteris jau dvejus metus dirba užsienyje. Tad laikinai yra išsiregistravusi iš miesto širdyje turimo buto.

Linos J. būstu rūpinasi jos tėtis, kuris gyvena Klaipėdoje. Vyras sumoka mokesčius už komunalines paslaugas, atvyksta pasižiūrėti, ar dukros bute nekilo kokių nors problemų.

Moteris, norėdama, kad jos turtu besirūpinantis tėtis neturėtų papildomų išlaidų, nusprendė gauti lengvatinį leidimą automobiliui statyti.

Danės gatvė priklauso vadinamajai geltonajai zonai.

Pastarojoje už pusvalandžiui paliktą automobilį reikia mokėti 0,3 euro. Gauti lengvatinį gyventojo leidimą, kuris kainuoja du eurus metams, moteriai niekaip nepavyksta.

"Vargstu jau dvejus metus. Nors esu buto savininkė, lengvatinio leidimo man niekas neišduoda. Kažkokia absurdiška situacija", – apmaudžiai pripažino Lina J.

Išsiregistravo dėl darbo

Pasak moters, lengvatinio leidimo automobiliui statyti ji negauna, nes nėra deklaravusi gyvenamosios vietos savo bute.

"Išsiregistravau laikinai, kol dirbu ir gyvenu užsienyje. Bet butas yra mano nuosavybė. Neteisinga, kad negaliu gauti leidimo. Grįžtu atostogų ilgam laikui – per metus du kartus po mėnesį. Turiu mokėti už stovėjimą, nors gyvenu savo bute", – kalbėjo moteris.

Klaipėdietė tvirtino, kad praėjusiais metais savivaldybės darbuotojai jai pasiūlė sudaryti su tėvu neatlygintinos panaudos sutartį dėl buto.

"Aiškino, kad tada atsiras galimybė gauti leidimą. Praėjusiais metais nebespėjau sudaryti sutarties. Turėjau skubiai išvažiuoti. Šiemet viską padariau, kaip rekomendavo, bet leidimo vis tiek neduoda. Kam tada reikia siuntinėti žmogų?" – stebėjosi Lina.

Klaipėdietė svarstė, kas būtų, jei ši turėtų ne vieną butą: "Negi turėčiau kiekviename deklaruoti gyvenamąją vietą, kad gaučiau leidimą automobiliui statyti?"

Norėtų leidimo butui

Anot Linos J., pasiūlytas dar vienas variantas, kaip gauti lengvatinį leidimą automobiliui statyti.

"Patarė, kad tėvas deklaruotų gyvenamąją vietą mano bute. Tada leidimui gauti problemų nekiltų. Mano tėvas gyvena kitoje vietoje. Jis nenori išsiregistruoti iš savo buto. Ir kodėl tai turėtų daryti? Ar tai sąžininga?" – klausė pašnekovė.

Klaipėdietė svarstė, kas būtų, jei priimtų nuomininką. Ar ir tada jis turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą jos bute, jei norėtų nemokamai statyti mašiną?

"Kodėl aš turėčiau leisti tą daryti svetimam žmogui savo bute? Keista tvarka. Kodėl negalima, leidimas transporto priemonei išduodamas pagal butą?" – dėstė moteris.

Lina J. atkreipė dėmesį, kad ir užsieniečiai įsigyja nekilnojamojo turto Lietuvoje. Dažnai jie renkasi miestų centrus.

Pašnekovė svarstė, ar ir iš jų reikalaujama deklaruoti gyvenamąją vietą bute, kad galėtų nemokamai statyti automobilius prie namo, kuriame gyvena.

Buvo ir gudraujančiųjų

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, lengvatinių leidimų automobiliams statyti išdavimo tvarką yra patvirtinusi miesto taryba.

Pastarojo kaina gyventojui pirmam automobiliui, nepriklausomai nuo zonos, siekia du, antram – 72 eurus per metus.

Pagal patvirtintą tvarką lengvatinį leidimą gali gauti tik asmenys, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą centrinėje miesto dalyje.

Pirmiausia siekiame, kad leidimas būtų išduotas tam žmogui, kuris tikrai gyvena centrinėje miesto dalyje, kuriam jo tikrai reikia.

"Rengdami tvarką, svarstėme įvairias situacijas. Pirmiausia siekiame, kad leidimas būtų išduotas tam žmogui, kuris tikrai gyvena centrinėje miesto dalyje, kuriam jo tikrai reikia", – komentavo vedėjas.

R.Mockus tvirtino, kad lengvatinių leidimų automobiliams statyti kasmet išduodama tikrai nemažai – apie 6 tūkst., įskaitant leidimus verslininkams. Tad būtina kontroliuoti jų skaičių.

"Pasitaikė, kai žmonės bandė gudrauti. Gyvena priemiestyje, turi butą miesto centre ir prašė leidimo, nors ten negyvena, per metus apsilanko tris ar keturis kartus. Realiai leidimas jam nelabai reikalingas. Dėl to prisirišta prie gyvenamosios vietos deklaravimo", – pasakojo vedėjas.

Neliktų vietos kitiems

Anot R.Mockaus, jei būtų didinamas lengvatinių leidimų statyti automobilius centrinėje miesto dalyje skaičius, tai žmogus, atvažiavęs į šią teritoriją ir norintis susimokėti rinkliavą už valandą, neturėtų kur palikti automobilio. Visur stovėtų tik transporto priemonės su leidimais.

Vedėjas pabrėžė, kad tokia tvarka nėra jokia naujiena. Yra numatytas net atvejis, kai žmogus centrinėje miesto dalyje turi du ar daugiau butų.

"Tokiam asmeniui išduodamas vienas leidimas, kuris galioja visuose kituose objektuose. Atskiri leidimai kiekvienam objektui nėra išduodami", – aiškino vedėjas.

Tokia pat tvarka galioja ir būstų, esančių centrinėje miesto dalyje, nuomininkams.

Norėdami gauti lengvatinį leidimą, jie taip pat turi būti deklaravę gyvenamąją vietą tame būste.

R.Mockus patikino, kad pats leidimų neišdavinėja.

Pernai dar tą darė kitas savivaldybės skyrius, nuo metų pradžios ši funkcija buvo perduota viešajai įstaigai "Klaipėdos keleivinis transportas".

"Nežinau, kas čia patarė sudaryti panaudos sutartis. Negaliu to pakomentuoti", – teigė vedėjas.

R.Mockus atkreipė dėmesį, kad nebūtinai reikia pirkti metinį leidimą. Galima jį įsigyti ir penkioms, 10 dienų ar mėnesiui.

Vedėjo teigimu, vasarą tokie leidimai buvo labai paklausūs.

"Daug žmonių jais domėjosi ir įsigijo", – tvirtino R.Mockus.

Penkių dienų leidimas statyti automobilį vadinamojoje geltonojoje zonoje kainuoja 8,7, 10 dienų – 14, mėnesio – 29 eurai. Raudonojoje – 20, 30 ir 60 eurų atitinkamai.

Populiarėja užmaršumo mokestis

Pastaraisiais metais gerokai sumažėjo asmenų, kuriems skiriamos baudos už rinkliavos nesusimokėjimą, skaičius.

Vietoj administracinės atsakomybės jie geriau susimoka vadinamąjį užmaršumo mokestį – už visą dieną. Pastarasis įvestas nuo 2013 m.

Prieš šio mokesčio atsiradimą Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai surašydavo daugiau nei 17 tūkst. protokolų už šį pažeidimą.

Pernai jų skaičius sumažėjo iki 5 tūkst.

Prognozuojama, kad šiemet tokių protokolų bus dar mažiau.

Per pirmąjį šių metų pusmetį kontrolieriai surašė apie 2 tūkst. protokolų už šios rinkliavos tvarkos pažeidimus.

Nuo šių metų pradžios vadinamąjį užmaršumo mokestį reikia susimokėti iki kitos dienos 24 val. nuo pranešimo išrašymo datos.

Anksčiau tą reikėjo padaryti iki tos pačios dienos 24 val.

"90 proc. žmonių renkasi užmaršumo mokestį, o ne baudą", – komentavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Protokolų už rinkliavos tvarkos pažeidimus skaičiai

2012 m. – 17 223

2013 m. – 6 886

2014 m. – 6 527

2015 m. – 4 930