DIDŽIĄSIAS ATLIEKAS PRIIMA VISĄ SAVAITĘ

Didžiųjų ir žaliųjų atliekų aikštelės jau seniai tapo klaipėdiečių savastimi, kiekvienas žino, kur jos yra, ir noriai naudojasi jų paslaugomis. Šiemet sukako 10 metų, kai Klaipėdos apskrityje pradėjo veikti pirmosios didžiųjų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės.

Atvežama vis daugiau

Pirmieji europietiškos tvarkos ir civilizuoto atliekų tvarkymo sistemos požymiai Klaipėdoje pasirodė prieš 15 metų. Tada daugiabučių namų kiemuose ir prie privačių sodybų atsirado rūšiavimo konteineriai.

Tačiau dar ilgą laiką prie jų buvo įprasta palikti sofas, šaldytuvus, televizorius, nebereikalingus baldus, kartono dėžes. Tai sudarė nedidelio sąvartyno įspūdį.

Nuo tada, kai 2013 m. Klaipėdoje buvo įrengtos pirmosios aikštelės didžiosioms atliekoms, kur klaipėdiečiai galėjo atsikratyti tokių atliekų nemokamai, vaizdas kiemuose ėmė keistis.

Visoje Europoje tvarka – tokia pati.

„Visoje Europoje tvarka – tokia pati: kas lengvai telpa pro konteinerio angą – galima išmesti ar išrūšiuoti kiemuose, atliekos, kurios netelpa per konteinerio angą arba yra susijusios su pavojingomis medžiagomis, – turi būti pačių gyventojų nuvežamos į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles“, – europines rūšiavimo tiesas aiškino 20-metį jau paminėjusio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorė Roma Budrienė.

Statistiniai duomenys rodo, kad nuo pirmųjų naudojimo metų aikštelių populiarumas ir į jas atvežamų atliekų kiekiai kasmet auga. Pirmaisiais metais visame regione į KRATC aikšteles atgabenta per 7,7 tūkst. tonų įvairiausių atliekų, o pastaraisiais metais šie kiekiai artėja prie 30 tūkst. tonų.

R. Budrienė atviravo, kad porą pastarųjų mėnesių klaipėdiečiai ypač daug nebereikalingų daiktų paliko prie kiemuose įrengtų atliekų konteinerių. Liepą įmonės darbuotojai sutvarkė 167 šiukšlėmis apkrautas aikšteles, o rugpjūtį – beveik 300.

Roma Budrienė. KRATC nuotr.

Pokyčiai priėmimo tvarkoje

„Dažniau besinaudojantieji KRATC didžiųjų atliekų aikštelių paslaugomis turbūt pastebėjo, kad jose sumažėjo vietos, mašinoms manevruoti sudėtingiau. Lyginant su veiklos pradžia, konteinerių šiose aikštelėse dabar daugiau, jie didesni, ir išrūšiuojamų atliekų gerokai daugiau“, – pasakojo KRATC direktorės pavaduotoja Ramunė Šličienė.

Pavyzdžiui, anksčiau plastiko atliekos buvo dedamos į vieną konteinerį. Dabar jos rūšiuojamos į penkis skirtingus konteinerius. Visas statybines atliekas aikštelėje anksčiau irgi žmonės mesdavo į vieną talpyklą. Dabar atskirai surenkamos medienos, grunto, keramikos, putplasčio bei mišrių atliekų likučiai.

„Aikštelėje pagrindinė taisyklė, kurią vis dar tenka priminti lankytojams, – atliekas čia reikia atvežti išrūšiuotas, kad nereikėtų gaišti savo ir kitų lankytojų laiko, kad jas būtų galima greitai sudėti į tam skirtus konteinerius“, – aiškino R. Šličienė.

Per dešimtmetį atliekų priėmimo tvarka aikštelėse keitėsi ne kartą.

Dėl visoje šalyje įvestos griežtos atliekų apskaitos prašoma pateikti atliekas atvežusio žmogaus asmens dokumentą.

Iki šių metų ir KRATC aikštelėse atliekos buvo priimamos pateikus pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dabar pakanka aikštelės vadybininkui parodyti nuomos sutartį, elektros ar vandens tiekėjo sąskaitą. Tokie pokyčiai įvesti atsižvelgus į faktą, kad uostamiestyje gyvena nemažai laikinai būstą nuomojančių atvykėlių.

Šiuo metu kiekvienas suaugęs klaipėdietis gali atvežti ir nemokamai palikti KRATC aikštelėse 500 kilogramų statybinių šiukšlių. Pastaruoju metu įdiegta elektroninė atliekų registravimo sistema leidžia lengviau administruoti jų išgabenimą iš aikštelių.

Papildomos išlaidos visiems

Nors į aikšteles atvežamų didžiųjų atliekų kiekiai įspūdingi, KRATC darbuotojai vis dar sulaukia gausybės pranešimų apie prie konteinerių paliekamus baldus ir kitus nebereikalingus daiktus.

„Ar iš nežinojimo, ar galvodami, kad kam nors dar pravers, žmonės prie konteinerių palieka baldus, lagaminus, indus, rūbus. Noriu patikinti – iš to naudos mažai. Kiemas tampa šiukšlynu, o ir mūsų darbuotojams tenka tuos daiktus surinkti. Klaipėdiečiai turėtų žinoti, tai nėra nemokama paslauga, už ją sumoka visi miestiečiai“, – aiškino R. Šličienė.

Ji patikino, kad iškuopti priterštus kiemus kainuoja daug brangiau, o už tai papildomai sumoka visi klaipėdiečiai. Kaip rodo ilgametė Europos valstybių patirtis, pigiausias ir švariausias būdas – naudotis stambiagabaričių atliekų aikštelėmis ar papildomomis atliekų surinkimo sistemomis.

R. Šličienė priminė daugeliui jau žinomą tiesą – elektronikos atliekas privatūs tvarkytojai nemokamai surenka iš namų, gerus rūbus galima išmesti į prie prekybos centrų esančius specialius konteinerius, o geri baldai, indai, įvairūs daiktai nemokamai priimami KRATC aikštelėse. Dar tinkamus naudoti daiktus galima pasiimti „IMK“ mainų stotelėse.

Klaipėdos mieste yra trys didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės: Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30. Pakaitomis jos priima atliekas iš gyventojų kasdien, todėl nereikalingų daiktų tvarkingai galima atsikratyti visą savaitę. Kitose savivaldybėse esančių aikštelių adresus ir darbo laiką galima rasti KRATC interneto svetainėje.

Minėdami simbolinę aikštelių sukaktį, šią savaitę jų darbuotojai Klaipėdoje lankytojams dovanos spalvingus daugkartinius maišelius pirkiniams ir iliustruotas pasakų knygas.