EKSPERTAI: UŽ „GRIGEO KLAIPĖDOS“ TARŠĄ TURĖTŲ ATSAKYTI VISI GRUPĖS VALDYTOJAI

Atsakomybę dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų turėtų prisiimti ne tik pagrindinis „Grigeo“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus, bet ir kolegialūs grupės valdymo organai, teigia ekspertai.

Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad savo pareigų tinkamai neatliko nei „Grigeo“ stebėtojų taryba, nei valdyba.

„Panašu, kad nei „Grigeo“ valdyba, nei stebėtojų taryba pareigų neatliko tinkamai“, – BNS sakė R. Ambrazevičius.

„Valdyba yra kolegialus valdymo organas, lygiai taip pat, kaip ir stebėtojų taryba. Taip, aišku, kad yra vadovai, ir Klaipėdoje esančios įmonės vadovybė, bet žiūrint grupės mastu, už tai atsakomybę turi nešti vadovybė“, – teigė jis.

Anot jo, „Grigeo“ nesugebėjo sukurti tvarkos, kaip tinkamai kontroliuoti antrinių įmonių veiklą.

Panašu, kad nei „Grigeo“ valdyba, nei stebėtojų taryba pareigų neatliko tinkamai.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ programų vadovė Ingrida Kalinauskienė teigia, kad „Grigeo“ vadovas ir valdyba ne tik turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kas įvyko, bet ir praneštų, kaip išvengs panašių incidentų ateityje.

„Šioje situacijoje labai norėčiau, kad įmonės vadovai, jos valdyba prisiimtų daugiau atsakomybės ir aiškiai rodytų pavyzdį, informuotų, kokių žingsnių imsis, kad panašios istorijos nepasikartotų“, – BNS sakė I. Kalinauskienė.

R. Ambrazevičius nesiėmė vertinti, ar G. Pangonis ir „Grigeo“ valdyba turėtų atsistatydinti, bet teigė, kad atsakomybės klausimą jie turi išspręsti patys.

„Dabar jau jų sprendimas, kaip jie mato atsakomybę. Iš moralinės pusės ir gerosios valdysenos praktikos, tai jie turi kolegialiai prisiimti atsakomybę“, – teigė jis.

Savo ruožtu I. Kalinauskienė sako, kad suprastų G. Pangonio sprendimą pasitraukti, tačiau visų pirma esą reikia valdybos reakcijos.

„Suprasčiau, jei G. Pangonis nuspręstų pasitraukti, tačiau, man regis, dar svarbiau pamatyti, kaip į šią istoriją reaguos įmonės valdyba. Labai norėčiau, kad „Grigeo“ parodytų, kaip tinkamai elgtis tokiose situacijose“, – tvirtino „Transparency International“ atstovė.

Pavyzdys – „Volkswagen“

Pasak R. Ambrazevičiaus, įmonių grupių valdymas Lietuvos įstatymuose nėra aiškiai aprašytas, bet pavyzdžių galima ieškoti Vakaruose.

Jo teigimu, geras pavyzdys yra Vokietijos automobilių pramonės gigantas „Volkswagen“, prieš kelerius metus įsivėlęs į emisijų sukčiavimo skandalą, vadinamą „dyzelgeitu“.

„Galima pasinaudoti tarptautine praktika ir pažiūrėti, kas vyksta Europoje. Tai vienas iš ryškiausių pavyzdžių yra „Volkswageno“ dyzelgeitas, kuomet valdybos pirmininkas Martinas Winterkornas (Vinterkornas) atsistatydino praėjus vos kelioms dienoms po to, kai paaiškėjo, jog viena iš grupės įmonių sukčiavo dėl emisijų“, – sakė R. Ambrazevičius.

Anot „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidento, Lietuvoje dar nėra praktikos, kad kolegialūs valdymo organai prisiimtų kolektyvinę atsakomybę už klaidas.

„Lietuvoje dar nėra tokios praktikos versle ir čia yra vienas ar kitas toks atvejis, tai mes negalime kalbėti apie įprastas praktikas Lietuvoje, bet, kaip matote, kitose šalyse taip yra“, – sakė jis.

I. Kalinauskienės teigimu, tai, jog „Grigeo“ vadovai tvirtina nežinoję apie pažeidimus įmonėje „Grigeo Klaipėda“, rodo, kad yra problemų su įmonės organizacine kultūra.

„Pavyzdžiui, mane nuoširdžiai neramina, kad įmonės vadovybė teigia nežinojusi apie problemas. Kyla klausimas, ar „Grigeo“ turi veikiantį vidinį pranešimų kanalą ir ar skatina organizacinę kultūrą, kuri padėtų vadovams pirmiesiems sužinoti apie galimus pažeidimus“, – tvirtino ji.

Pasak jos, lietuviams vis labiau rūpi verslo etika ir skaidrumas, todėl „Grigeo“ turėtų imtis veiksmų, kurie įtikintų, kad panaši situacija ateityje nepasikartos.

Įtarimai – ir G. Pangoniui

„Grigeo“ trečiadienį pranešė, kad įtarimai „Grigeo Klaipėdos“ byloje pareikšti ir grupės didžiausiam akcininkui bei vadovui, buvusiam Klaipėdos įmonės valdybos pirmininkui G.  Pangoniui.

Įtarimai pareikšti ir dabartiniam „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui, šiame poste dirbančiam nuo pernai gruodžio. Įtariamųjų iš viso dabar yra septyni.

„Grigeo Klaipėda“ antradienį pranešė, kad atsakomybė dėl nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias tenka buvusiems vadovams, o dabartinis vadovas T. Eikinas apie tai esą nežinojo.

Nuo 1994 metų rugsėjo iki 2013 metų birželio „Grigeo Klaipėdai“ vadovavo Arūnas Pasvenskas, 2013-2019 metais – Vidas Beržonskis, o nuo 2019 metų birželio iki gruodžio – Robertas Krutikovas, kuris dabar eina „Grigeo Klaipėdos“ valdybos pirmininko pareigas.