ESTIJOS ĮVYKIO ATGARSIAI – IR LIETUVOJE

Baltijos jūros regione vis labiau didėja įtampa, kurios apogėjumi neseniai tapo paslaptingas įvykis Estijos ir Suomijos dujų vamzdyne „Balticconnector“.

Incidentas pasėjo nerimo

„Nord Stream“ atakos 2022 m. rugsėjį ir paslaptingas incidentas Suomijos ir Estijos dujotiekyje „Balticconnector“ šiemet spalio 10 d. Ar šiuos įvykius sieja kokia nors grandinė? Galbūt abiejuose įvykiuose yra koks nors Rusijos pėdsakas?

Norvegijos seismologinių tyrimų institutas spalio 10 d. užfiksavo tikėtiną sprogimą. Teigta, kad buvo silpni, bet aiškūs požymiai, jog pažeidimą  „Balticconnector“ dujotiekyje padarė sprogmuo. Nors dar neatmesta versija, kad dujotiekį netyčia galėjo užkabinti laivas nuleistu inkaru. Po to pažeidus vamzdį galėjęs būti ir natūralus sprogimas.

Bet kuriuo atveju aišku, kad  „Balticconnector“ incidentas pasėjo nerimo Baltijos jūros valstybėse. Švedijos Gotlando salos Visbio mieste skubiai buvo surengtas Šiaurės ir Baltijos šalių jungtinių pajėgų ir valdžios atstovų susitikimas.

Šiose pajėgose dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Nuspręsta iš esmės stiprinti Baltijos jūros infrastruktūros objektų apsaugą.

Vienas galimo sprendimo variantų yra, kad Gotlando sala ateityje taps svarbiausia Baltijos jūros apsaugos pajėgų dislokavimo vieta. Gotlandas yra strategiškai patogioje vietoje Baltijos jūros viduryje.

Aiškėja, kad prieš Baltijos šalių infrastruktūros objektus ne tik vamzdynus, bet ir povandeninius kabelius, pastaraisiais metais būta ir daugiau išpuolių ar sabotažo atvejų.

Stiprina apsaugą

Po incidento „Balticconnector“ dujotiekyje Lietuva paskelbė, kad bus dar labiau stiprinama Klaipėdos SGD terminalo apsauga.

Jei už  „Balticconnector“ incidento stovi Rusijos specialiosios tarnybos, o tai labai tikėtina, gali būti, kad taip pradedamas vadinamasis hibridinis karas prieš Baltijos šalis. Jis iš esmės jau ir vyksta, o aktyviausiai pasireiškė emigrantų bangomis iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

Dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ incidentas pasėjo nerimo ir kitose Baltijos jūros valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

Estai, kaip iš dalies pripažįsta ir Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas, mano, kad „Balticconnector“ gali būti Rusijos tikrinimas, kaip Estija pasirengusi atremti atakas prieš jos infrastruktūrą.

Lietuva turi Klaipėdos SGD terminalą, kuris yra itin svarbus objektas. Ne veltui jau buvo pasigirdę raginimų, kad Lietuva šio objekto zonoje turėtų dislokuoti itin kokybiškas oro gynybos sistemas.

Baltijos jūroje Lietuva turi povandeninę elektros jungtį su Švedija „NordBalt“. Tikėtina, kad po pasitarimo Švedijos Gotlando saloje ir šis objektas bus įtrauktas į ypatingų saugomų Baltijos jūros infrastruktūros objektų sąrašą.

Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra ir itin svarbus strateginis Lietuvos objektas kaip Būtingės naftos terminalas ir jo plūduras jūroje už 7 km nuo kranto. Jo apsaugai Lietuva turėtų sukurti bendrą grupę su Lenkija. Būtingės naftos terminalas yra itin svarbi logistikos grandinė Lenkijos valstybės valdomo koncerno „PKN Orlen“ naftos gamykloje „Orlen Lietuva“ prie Mažeikių.

Stiprins jūrų terminalų saugumą

Gal sutapimas, o gal ir ne, kad šiomis dienomis Lietuvos susiekimo ministerija ėmėsi atnaujinti Lietuvos jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių apsaugos vertinimų, planų tvirtinimo ir atitikties aktų išdavimo taisykles.

Tai iš dalies susiję ir su ES laivų ir įrenginių apsaugos stiprinimu, taip pat su Tarptautiniu laivų ir uostų įrenginių apsaugos kodeksu.

Griežtos uostų apsaugos priemonės pasaulyje buvo įvestos po žinomo įvykio, kai 2001 m. rugsėjo 11 d. islamo ekstremistai surengė seriją koordinuotų išpuolių prieš JAV.

Dabar kai kas panašaus vyksta Europoje. Ukrainoje tęsiasi žiaurus ir agresyvus Rusijos sukeltas karas. Nuolat aidi sprogimai Juodosios jūros zonoje. Ir Baltijos jūra tampa įvairių infrastruktūros incidentų vieta.

Pagal Lietuvos susiekimo ministerijos priimtas nuostatas dėl laivų ir uostų apsaugos bus atliekama nuosekli uostų terminalų apsaugos vertinimo peržiūra.

Tai susieta ne vien su Klaipėdos SGD terminalu, bet ir su visais kitais uostų terminalais.

Uosto kompanijos privalės pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ataskaitą apie uosto apsaugos pakeitimus ir tobulinimus.

Taip pat turės būti tvirtinami sugriežtinti uostų terminalų apsaugos planai. Jie turės būti derinami ne tik su Uosto direkcija, bet ir su dar šešiomis Lietuvos saugos tarnybomis, įskaitant ir kariuomenę.