Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą aidas jau ritasi ir į kai kurias Vakarų Europos valstybes.

Diktatorių ir „vagnerių“ grasinimai

Ypač rimtai pasirengimą galimoms karinėms provokacijoms pradėjo Lenkija. Gal lėmė ir tai, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos diktatoriai pagrasino, kad „vagneriai“ iš Baltarusijos norintys žygiuoti į Varšuvą ar Žešuvą. Pastarasis Lenkijos miestas yra Pakarpatės vaivadijoje, maždaug už 100 km nuo Ukrainos sienos ir už 170 km nuo Lvovo.

Nuo Žešuvo iki Baltarusijos sienos yra apie 300 km, iki Bresto perėjimo posto – apie 330 km.

Visiškai aišku, kad keli tūkstančiai Jevgenijaus Prigožino karių nei iki Žešuvo, nei juo labiau iki Varšuvos (iki jos nuo Bresto yra apie 200 km) nenueitų. Tai nebūtų toks maršas, kurį „vagneriai“ birželio pabaigoje surengė iš Rusijos pietų žygiuodami link Maskvos.

Daugelis karo apžvalgininkų neabejoja, kad Lenkijos kariuomenė juos „paklotų“ vos tik šie peržengtų sieną. Lenkijos kariuomenė laikoma stipria ir sugebėtų duoti atkirtį „vagneriams“, kurie, kaip teigiama, didina savo gretas verbuodami ir baltarusius.

Karo ekspertai pesimistiškiau žvelgia į galimybę nuo „vagnerių“ apsiginti Lietuvai, jei šie, susijungę su pajėgomis iš Kaliningrado, sumanytų prakirsti Suvalkų koridorių. Bet taip pat abejojama, ar „vagneriai“ tai darytų, nes Lietuva yra NATO šalis, kurią saugo 5 straipsnis. Jei būtų bandoma Baltarusiją sujungti su Rusijos Kaliningrado sritimi net vien per Lietuvos teritoriją, neužkabinant Lenkijos, lenkai neva vis tiek ateitų į pagalbą.

Specialus postas SGD terminale

Lenkija, itin rimtai reagavusi į gąsdinimą ir galimas grėsmes tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, ėmėsi stiprinti ne tik savo sieną, bet ir uostų objektus.

Šiomis dienomis Lenkijos jūrinėje žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad rengiamasi iš esmės stiprinti Svinouiscio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugą. Šiuo metu tai yra vienintelis Lenkijos SGD terminalas.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba ir SGD terminalą valdanti bendrovė „Gaz-System“ pasirašė sutartį, kad šio terminalo teritorijoje būtų statomas apsaugos techninių priemonių pastatas, o jo jūrinėje dalyje – atskira krantinė SGD terminalo apsaugos daliniams.

Neatmetama galimybė, kad prie SGD terminalo bus nuolatinis Lenkijos kariuomenės arba bent Sienos apsaugos tarnybos postas.

Neatmetama galimybė, kad prie SGD terminalo bus nuolatinis Lenkijos kariuomenės arba bent Sienos apsaugos tarnybos postas. Gali būti, kad prie terminalo stovintys laivai turės ir priešraketinės apsaugos sistemas, kad kas nors netyčia neatskristų iš Rusijos.

Nuo Svinouiscio iki Baltarusijos Bresto yra apie 900 km, o nuo Svinouiscio iki Kaliningrado – apie 500 km.

Pasirašant sutartį dėl ypač sustiprinamos Svinouiscio SGD terminalo apsaugos Lenkijos valstybės kanceliarijos sekretorė Anna Lukaszewska-Trzeciakowska teigė, kad vyksta hibridinis karas, kurį Lenkijos pasieniečiai vis labiau pastebi prie rytinės sienos. Nors Svinouscis yra prie vakarinės sienos, Lenkijos valdžios vertinimu, visoje šalyje būtina apsaugoti ypač svarbius strateginius objektus, kokiu yra laikomas Svinouiscio SGD terminalas.

Mobilų apsaugos postą prie Svinouiscio SGD terminalo planuojama įrengti iki šių metų rugsėjo. Šio terminalo apsaugos priemonės šiemet jau diegiamos antrą kartą. Nuo balandžio įvesta Svinouiscio SGD terminalo apsaugos zona tiek nuo žemyno, tiek nuo jūros.

Sprendimas: oficialiai buvo skelbta, kad Klaipėdos SGD terminalą rengiamasi apsaugoti nuo įvairių dronų. V. Matučio nuotr.

„Patriot“ ir „Nasams“ – prie uostų

Verta prisiminti, kad SGD terminalą turime ir Klaipėdoje. Jis yra netgi nepalankesnėje geografinėje vietoje nei Svinouiscio SGD terminalas. Nuo jo iki Kaliningrado – vos 140 km, o iki Rusijos sienos su Kaliningrado sritimi – vos 40 km, nuo Klaipėdos iki Baltarusijos sienos – kiek daugiau nei 300 km.

Apie tai, kad Klaipėdos SGD terminalo apsauga kaip nors ypatingai būtų stiprinama dėl Baltarusijoje esančių „vagnerių“ grasinimų, informacijos nėra.

Maždaug prieš tris mėnesius buvo pranešta, kad Klaipėdos SGD terminale dėl geopolitinių neramumų prie laivo-saugyklos „Independence“ bus diegiama papildoma apsauga nuo bepiločių skraidyklių.

Pranešta apie sistemą, kuri aptiktų ir blokuotų bepiločių orlaivių valdymo radijo signalus. Gali būti, kad tam tikrą Klaipėdos SGD terminalo apsaugą gali garantuoti ir Lietuvos karinės jūrų pajėgos, kurių bazė yra netoli šio terminalo.

Klaipėdiečiams dar ramiau būtų, jei kas nors praneštų, kad Klaipėdoje, kur yra itin svarbus strateginis objektas – jūrų uostas, pastatytos priešlėktuvinės oro gynybos sistemos, galinčios numušti ir skrendančias raketas. Tuomet suprastume, kad ir SGD terminalas, ir naftos produktų saugyklos, ir grūdų saugyklos, ką labiausiai Rusija naikina Ukrainos uostuose, yra saugūs.

Žinia apie „Patriot“, „Nasams“ ir kitas sistemas, esančias prie Klaipėdos, būtų efektyvesnė nei krašto apsaugos ministro netyčinis plepėjimas apie tankus. Taip pat žinotume, kad ne visos brangios ir efektyvios oro gynybos sistemos naudojamos vien sostinei apsaugoti, kad Lietuvoje ne vien žodžiais, bet ir realiai itin svarbus ekonominis objektas yra Klaipėdos uostas.