Į parko aikštelę prie Tautinių kultūrų centro žmonės pradėjo rinktis dar šviesoje, bet seni medžiai greitai apgaubė tamsa visą parką ir sceną. Tik melsvos šviesos, apšvietusios medžių lają, žadėjo nepakartojamą reginį.
Rinkosi žmonės, kurie daugelis vieni kitus pažinojo, mat tai yra tie, kurie lankosi miesto teatrų spektakliuose, žino, kada ir kur vyksta giliausio turinio renginiai, lankosi parodose. Parke dar prieš prasidedant veiksmui ant scenos, buvo ramu, žmonės šnekučiavosi pusbalsiu, ieškojo vietų, iš kur geriausiai matytų pasirodymą.
Tai buvo paskutinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamo Klaipėdos festivalio šių metų pasirodymas.
Šiemet organizatoriai apleido senąjį elingą ir rado naujas erdves. Vienas pasirodymas vyko daugeliui nepažįstamoje įmonės „Klaipėdos energija“ teritorijoje.
Tokios žmonių gausos, kaip šeštadienį vakare, Skulptūrų parkas, nesulaukia net Sausio 15-osios minėjimų metu.
Teatro baleto trupės šokėjai pakvietė į dedikaciją M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Tai buvo šešios choreografinės miniatiūros, įkvėptos didžiojo lietuvių kūrėjo paveikslų.
Teatro baleto trupėje šokantys įvairių šalių baleto artistai savo kompozicijoms patys parinko ar sukūrė kostiumus ir bendradarbiavo su kompozitoriais kuriant garso takelius.
Skirtingos kūrybinės patirties turintys menininkai šiose miniatiūrose išreiškė savo asmeninį santykį su M. K. Čiurlionio dailės kūriniais.
Daugeliui jų, atvykusių iš Italijos, Ispanijos ar Ukrainos, kur lietuvių profesionalaus meno pradininko kūryba nėra plačiai žinoma, šis projektas tapo pirmąja proga įminti jo paveiksluose užkoduotas reikšmes, simbolius, būsenas ar nuotaikas ir pamėginti jas interpretuoti šokio kalba.
Tie, kas nebuvo matę kartą jau rodyto projekto teatro scenoje, bandė įžvelgti M. K. Čiurlionio pėdsaką šokėjų judesiuose ar šioms miniatiūroms sukurtoje muzikoje.
Galbūt ne visi atrado raktą į šį kodą, bet gilų įspūdį savo širdyse išsinešė daugelis.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ne tik randa naujas erdves savo pasirodymams ir sėkmingai beldžiasi į žiūrovų širdis. Kaskart pasibaigus Klaipėdos festivaliui jis palieka ilgesio jausmą, verčiantį laukti kitų metų rugpjūčio ir tikrumo, kad tai vėl bus kas nors netikėto ir jaudinančio.
Naujausi komentarai