GARGŽDAI RUOŠIASI ATNAUJINTI ISTORINĘ MIESTO AIKŠTĘ, ATVERTI VAIZDĄ Į BAŽNYČIĄ

Gargždų centre ruošiamasi griauti sovietinį buvusį pašto pastatą ir taip atverti vaizdą į miesto Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, o ilgainiui norima atkurti ir buvusią rinkos aikštę, kur praeityje susitikdavo prekeiviai bei pirkėjai iš Žemaitijos bei Klaipėdos krašto.

Klaipėdos rajono taryba praėjusią savaitę pritarė sprendimui iš Lietuvos pašto už 274 tūkst. eurų pirkti Kvietinių gatvėje esantį nebenaudojamą pastatą. Rajono meras Bronius Markauskas sako, kad tai pirmas žingsnis aikštės sutvarkymo link.

„Perkame tą paštą, pradedame projektuoti jo griovimą ir aikštės sutvarkymą“, – BNS sakė B. Markauskas.

Tankiai užstatytoje teritorijoje nugriovus dviejų aukštų mūrinį pastatą bus geriau matoma Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau, todėl miestiečiai norėtų, jog jis būtų nugriautas.

Paštas ir buvo, senųjų gargždiškių teigimu, pastatytas todėl, kad užstotų bažnyčios vaizdą.

„Gargždiškiai seniai kalba apie tokį norą, nes tas paštas ir buvo, senųjų gargždiškių teigimu, pastatytas todėl, kad užstotų bažnyčios vaizdą – sovietiniais laikais buvo stengiamasi daryti, kad religiniai objektai nesimatytų. Noras, kad tas pastatas būtų nugriautas, yra senas“, – aiškino B. Markauskas.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė BNS teigė, kad slepiant bažnyčią nuo visuomenės akių senojoje aikštėje sovietai pastatė ne tik paštą, bet ir kitą pastatą, kur dabar veikia muzikos mokykla: „Jie yra pastatyti sovietiniu laikotarpiu, kad pridengtų bažnyčios vaizdą“.

Iki tol, anot jos, rinkos aikštė buvo didesnė, kol Klaipėdos kraštas nebuvo prijungtas prie Lietuvos, čia vyko prekių mainai tarp abiejų šalių prekybininkų. 

„Ten buvo platesnė, didesnė nei šiom dienom. Ten vykdavo turgūs, mugės prie bažnyčios. (...) Kadangi Gargždai buvo pasienio miestelis ilgą laiką, tai atvažiuodavo ūkininkai iš Žemaitijos ir suvažiuodavo iš Klaipėdos krašto prekybininkai, aišku, dauguma atvažiuojančių ir prekiaujančių buvo žydų tautybės prekeivių, čia buvo tokia stotelė iš dviejų kraštų susitikti ir prekes pirkti, parduoti“, – teigė S. Bučnytė.

Mero teigimu, tolesni aikštės tvarkymo darbai bei jos vizija priklausys ir nuo visuomenės nuomonės.

„Norisi įtraukti ir Gargždų visuomenę, kad tai nebūtų kažkieno vieno matymas, nes tai svarbi vieta“, – sakė B. Markauskas.

S. Bučnytė BNS teigė, kad Gargždų krašto muziejus turėtų pasiūlymų, kaip tvarkant aikštę reikėtų priminti miesto istoriją, tačiau susitarimų su istorikais dėl dalyvavimo ją projektuojant kol kas nėra.

„Yra apskritai dėliojama kultūros strategija, Klaipėdos rajono plėtros strategija, pamąstymų, kaip miesto centre galėtų būti atspindėta miesto istorija. Galbūt turėtume tai aikštei pasiūlymų (...), priemonių, kurios atvykusiam turistui ir gyventojui primintų ar paaiškintų miesto istoriją“, – teigė S. Bučnytė.

B. Markausko manymu, senasis pašto pastatas galėtų būti nugriautas kitais metais.