Tačiau ekologas atkerta, kad kirai – sanitarai. Be to, nuo kovo vidurio perkelti ir ardyti jų lizdų negalima.

„Nereikia nė žadintuvo. Šeštą ryto prasideda – ima skardžiai klykti. Atidarai langą ir turi saugotis“, – skundėsi moteris.

Žmonėms pikta, kad kirai įsikuria jiems neįprastose vietose – ant daugiabučių stogų, kur suka lizdus.

Viena daugiabučių bendrija dėl šios problemos net kreipėsi į valdžią.

„Gyvenamųjų namų bendrija pranešė, kad jų name kirai nuolat peri ant stogo. Jie patys rašė, kad naikina lizdus. O kito namo gyventojai nesikreipia“, – sakė Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Stulpinienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savivaldybė teigė negalinti priversti privačių namų gyventojų elgtis vienodai ir privalanti paisyti teisės aktų.

Dauguma gargždiškių mano, kad su kirais mieste reikia kovoti – esą pakanka to, kad jie teršia automobilius ir net žmonių galvas.

EPA-ELTA nuotr.

Tačiau valdininkai priminė, kad kirus, kaip ir kitus laukinius paukščius, be leidimo naikinti draudžiama, o šiuo metu tai daryti net negalima.

„Perkelti arba naikinti lizdus galima tik gavus leidimus ir Aplinkos apsaugos agentūros suderinimą. Tai leidžiama nuo liepos 1 iki kovo 14 dienos“, – aiškino K. Stulpinienė.

Ant smaluotų stogų paprastai žūva jaunikliai. Jei vasarą pakaitina saulė, smala ištirpsta – jaunikliai gali įklimpti.

Ekologas pastebėjo, kad kirai miestuose, kur gausu maisto, pradėjo kurtis prieš maždaug dešimtmetį. Jie stebimi ne tik Gargžduose, bet ir Klaipėdoje, Kaune bei Panevėžyje, tačiau ne ant visų stogų šie paukščiai peri.

„Ant smaluotų stogų paprastai žūva jaunikliai. Jei vasarą pakaitina saulė, smala ištirpsta – jaunikliai gali įklimpti. Suaugę dar kažkaip išsivaduoja, bet jaunikliai žūva. Dėl to susiformuoja instinktas vengti tokių vietų“, – teigė ekologas Erlandas Paplauskis.

Pasak jo, galima imtis priemonių, kad kirai nesirinktų stogų, tačiau jie yra naudingi paukščiai – sanitarai.

„Išnaikini paukščius – turi kirminų apnikusį sodą. Išnaikini kovus – per karkvabalius nepraeisi ir tada žmonės skundžiasi, kad nugraužia augalų šaknis. Jei būtume labai tvarkingi, nemėtytume maisto į konteinerius ir kitur, kirų čia netrauktų“, – aiškino E. Paplauskis.

Ekologai taip pat atkreipia dėmesį, kad kirai miestuose nesudaro didelių kolonijų, kaip prie vandens telkinių – jų yra vos po kelias dešimtis.